Skambutis vidury nakties. Angliškas numeris ekrane. Ir tas jausmas, kai širdis suspaudžia dar prieš pakeliant ragelį – nes kažkas viduje jau nujaučia, kad ši žinia bus sunki. Tūkstančiai lietuvių šeimų kasmet išgyvena būtent tokią akimirką, kai teko sužinoti, kad artimas žmogus mirė svetimoje šalyje, toli nuo namų.
Ir tuomet prasideda dvigubas skausmas – reikia ne tik apraudoti netektį, bet ir kuo greičiau nuspręsti, kaip apie tai pranešti kitiems šeimos nariams, kaip elgtis toliau, kaip parvežti žmogų namo. Būtent apie tai ir kalbėsime – ne sausai, o taip, kaip norėtume, kad kas nors mums patartų tokiu metu.
Kaip ištarti tai, kas neišsakoma
Nėra teisingo būdo pranešti apie mirtį. Bet yra būdų, kurie palengvina, ir tokių, kurie padaro dar sunkiau.
- Nesirinkite žinutės ar socialinių tinklų. Kad ir kaip skubėtumėte, tokia žinia telefonu ar akis į akį – vienintelis žmogiškas variantas. Rašytinis pranešimas gali atrodyti šaltai, net jei to visai neketinote.
- Nepalikite žmogaus vieno išgirsti naujieną. Jei žinote, kad artimasis Lietuvoje yra vienas namie, pabandykite, kad šalia būtų kitas šeimos narys ar draugas.
- Kalbėkite paprastai, be aplinkkelių. „Turiu tau pasakyti sunkią žinią“ – geresnė pradžia nei ilgas įžanginis pasakojimas, kuris tik ilgina nežinią ir kankinimą.
- Leiskite tylai ir ašaroms. Nereikia iškart pereiti prie „ką dabar darysime“. Duokite žmogui laiko sureaguoti.
Ir tik po to, kai pirmoji šoko banga nurimsta, natūraliai iškyla klausimas – ką daryti toliau. Būtent čia dažniausiai šeimos pasijaučia pasiklydusios: svetima šalis, svetima kalba, biurokratija, kurios niekas nesimokė.
Pirmieji žingsniai Anglijoje
Jei artimasis mirė Anglijoje, pirmiausia mirtis turi būti oficialiai registruota vietos institucijose. Priklausomai nuo aplinkybių (natūrali mirtis, nelaimingas atsitikimas, staigi mirtis), gali reikėti koronerio (coroner) tyrimo – tai standartinė procedūra Anglijoje ir tikrai ne kažkas neįprasto ar bauginančio, tiesiog dalis sistemos.
Būtent šiuo metu geriausia jau turėti šalia žmones, kurie žino, kaip veikia visa sistema iš vidaus – nuo bendravimo su ligonine ar koroneriu, iki dokumentų, reikalingų palaikams išvežti iš šalies. Savarankiškai tai daryti, negyvenant Anglijoje ir nemokant kalbos, būtų beveik neįmanoma užduotis tokiu emociškai sunkiu metu.
Kelias namo: kaip iš tikrųjų vyksta pervežimas
Palaikų repatriacija iš Anglijos į Lietuvą – tai ne vienas veiksmas, o visa grandinė žingsnių, kurie turi vykti tam tikra tvarka:
- Mirties fakto ir priežasties patvirtinimas bei visų reikiamų medicininių dokumentų parengimas.
- Leidimo palaikams išvežti iš Jungtinės Karalystės gavimas.
- Balzamavimas – tai privaloma procedūra tarptautiniam pervežimui.
- Specialaus karsto arba urnos paruošimas, atitinkančio tarptautinius transportavimo reikalavimus.
- Dokumentų vertimas ir suderinimas su Lietuvos institucijomis.
- Pats transportavimas – dažniausiai keliais per Europą arba oro transportu, priklausomai nuo situacijos ir šeimos pageidavimų.
Visas procesas paprastai užtrunka nuo keleto dienų iki savaitės ar dviejų, priklausomai nuo to, ar reikalingas koronerio tyrimas, kiek laiko užtrunka dokumentų tvarkymas ir kaip greitai suderinami visi formalumai abiejose šalyse.
Kodėl verta patikėti tai profesionalams
Šeimos, kurios bandė viską tvarkytis pačios, dažnai prisipažįsta – tai buvo vieni sunkiausių jų gyvenimo tarpsnių, kai skausmas maišėsi su nuoboduliu skambinėti į institucijas, versti dokumentus ir bandyti suprasti angliškus teisinius terminus. Tuo tarpu su patirtimi dirbanti komanda gali visą šitą naštą paimti ant savęs, palikdama šeimai tik vieną – laiką atsisveikinti ir gedėti.
Geras repatriacijos paslaugų teikėjas kalba lietuviškai, palaiko ryšį visą parą, aiškiai paaiškina kiekvieną žingsnį ir, svarbiausia, elgiasi su pagarba – ne kaip su dar viena tvarkytina byla, o kaip su žmogumi, kuris grįžta namo.
Kai kelias baigiasi ten, kur ir turi baigtis
Netektis niekada nebūna „patogiu laiku“, o juo labiau – toli nuo namų. Bet net ir tokiame chaose galima rasti tvirtą atramą: žmones, kurie žino kelią, kurie paims biurokratiją ant savo pečių ir padės artimajam grįžti į Lietuvos žemę, o šeimai – ramiai atsisveikinti. Kartais viskas, ko reikia sunkiausią akimirką, yra vienas skambutis tam, kas iš tiesų žino, ką daryti toliau.