Kiekvieną dieną naujienų juostoje pasirodo dešimtys antraščių, žadančių sensaciją – žvaigždės skyrybos, paslaptingas sveikatos sutrikimas, „šokiruojantis” prisipažinimas. Dalis jų pasirodo esančios tikros. Kita dalis – tuščia nuoroda, po kuria slepiasi kelios abstrakčios pastraipos ir jokios konkrečios informacijos. Su laiku pradedi pastebėti tam tikrus dėsningumus, kurie padeda atskirti viena nuo kito, dar prieš spustelint.
Pirmas dalykas, į kurį verta žiūrėti – antraštės tonas. Jei joje gausu emocinių žodžių ir nutylėjimų (“ką ji pasakė, sukrėtė visus”), tikėtina, kad pati naujiena bus kur kas kuklesnė nei skamba pavadinimas. Rimti leidiniai paprastai nurodo bent minimalią informaciją antraštėje – kas, kada, kokiame kontekste. Klikbaitas dažniausiai apsiriboja intriga be jokio turinio.
Antra – šaltinis. Ne visi pramogų portalai vienodai tikrina informaciją prieš ją publikuodami. Verta pasižiūrėti, ar naujienoje minimas konkretus interviu, oficialus pareiškimas ar bent jau kito, patikimo leidinio nuoroda. Jei tekste vyrauja frazės tipo „kaip praneša šaltiniai” be jokių detalių, tai signalas būti atsargiam.
Trečia – datos. Senos naujienos mėgsta grįžti į apyvartą, ypač jei jose figūruoja populiarus vardas. Kartais užtenka patikrinti publikacijos datą, kad suprastum – tai, kas skamba kaip šviežia sensacija, iš tikrųjų vyko prieš kelerius metus.
Ketvirta – nuotraukos ir jų kontekstas. Jei straipsnyje naudojama sena arba visiškai nesusijusi nuotrauka tik tam, kad sukurtų vizualų efektą, tai dažnai rodo, kad pati istorija menkai pagrįsta faktais. Tikri pranešimai paprastai turi ir vizualią medžiagą, atitinkančią aprašomą įvykį.
Penkta – kiek kartų ta pati informacija kartojama skirtinguose portaluose skirtingais žodžiais. Jei kelios svetainės tiesiog perfrazuoja tą pačią antraštę, nepridėdamos jokios naujos detalės, tikėtina, kad visos jos rėmėsi vienu nepatikimu šaltiniu, o ne savarankišku patikrinimu.
Šešta – autoriaus vardas ir jo buvimas. Straipsniai be aiškaus autoriaus arba pasirašyti bendriniu „redakcija” dažnai turi mažiau atsakomybės už turinį. Tai nebūtinai reiškia, kad informacija melaginga, bet verta būti budriam.
Septinta – tavo paties reakcija. Jei antraštė sukelia stiprų impulsą tuoj pat spausti, verta stabtelėti sekundei. Klikbaitas dažniausiai veikia būtent per greitą emocinę reakciją, o ne per racionalų smalsumą.
Kas lieka, nuėmus antraštės blizgesį
Galiausiai viskas veda prie vieno paprasto klausimo – ar straipsnis duoda man ką nors konkretaus, ar tik žadėjo? Skaitant pramogų naujienas nebūtina tapti tyrėju ar nuolat tikrinti kiekvieno sakinio, bet šiek tiek sveiko skepticizmo niekada nepakenkia. Kartais užtenka perskaityti pirmą pastraipą – jei ji jau atsako į antraštės keltą klausimą, greičiausiai turinys tikras. Jei vis dar lieki tamsoje po kelių ekranų teksto, tikėtina, kad ir pats straipsnis buvo sukurtas ne informuoti, o tiesiog priversti spausti.