Kai kompiuteris nutyla
Kažkada turėjau draugą, kuris kiekvieną kartą, kai jo kompiuteris nustodavo veikti, tiesiog nupirkdavo naują. Ne todėl, kad turėjo pinigų – tiesiog bijojo pažiūrėti į vidų. Bijojo to, kas slepiasi už plastikinio korpuso – laidų, kondensatorių, tų mažų žalių plokštelių, kurios atrodo kaip kažkokio inžinieriaus sapnas. Bet tiesa tokia, kad dažniausiai kompiuteris nutyla ne dėl kažkokios kosminės priežasties, o dėl to, kad maitinimo blokas tiesiog nusprendė išeiti į pensiją anksčiau laiko.
Maitinimo blokas – tai tas kuklus dėžutės formos įrenginys, kuris paverčia sieninę elektros srovę į tokią, kurią gali suvirškinti jūsų kompiuterio komponentai. Ir kaip bet kuris darbštus tarpininkas, jis kartais perdega, susensta arba tiesiog nustoja norėti dirbti. Diagnozuoti ir kartais net sutaisyti šį gedimą namuose – visiškai realu, jei žinai, kur žiūrėti.
Pirmiausia – ar tikrai kaltas maitinimo blokas?
Prieš imdamiesi bet ko, verta įsitikinti, kad problema iš tiesų yra maitinimo bloke, o ne kažkur kitur. Simptomai, kurie dažniausiai rodo būtent šį kaltininką:
- Kompiuteris visiškai neįsijungia – jokio gyvybės ženklo, net ventiliatoriai nesisuka
- Sistema įsijungia ir iš karto išsijungia, lyg apsigalvotų
- Girdite keistus spragtelėjimus ar uodžiate degėsių kvapą iš korpuso
- Kompiuteris veikia, bet nuolat perkrauna save be jokios aiškios priežasties
- Ventiliatoriai sukasi, bet ekranas lieka juodas
Jei atpažįstate bent vieną iš šių požymių – tikėtina, kad maitinimo blokas yra bent jau įtariamasis. Bet dar neskubėkite jo kaltinti – kartais tokie pat simptomai atsiranda dėl gedusios pagrindinės plokštės ar net blogai įstatytos operatyviosios atminties.
Paprasčiausias testas – sąvaržėlės metodas
Tai skamba kiek absurdiškai, bet veikia. Norėdami patikrinti, ar maitinimo blokas apskritai gyvena, galite jį išbandyti atskirai nuo kompiuterio. Jums reikės tik vienos sąvaržėlės ar trumpo laido gabalėlio.
Pirmiausia – išjunkite kompiuterį iš tinklo ir palaukite kelias minutes. Tada atsargiai atjunkite maitinimo bloką nuo visų komponentų. Ieškokite didžiausio jungties – 24 kontaktų ATX jungties, kuri jungiasi prie pagrindinės plokštės. Sąvaržėlę sulenkite U formos ir įkiškite į du konkrečius kontaktus: žalią laidą (PS_ON) ir bet kurį juodą laidą (žemė). Paprastai žalias laidas yra vienas vienintelis, tad suklystumėte sunkiai.
Dabar įjunkite maitinimo bloką į tinklą ir įjunkite jungiklį jo gale. Jei ventiliatorius pradeda suktis – blokas gyvas ir bent minimaliai veikia. Jei tyla – problema tikrai jame.
Multimetras – jūsų geriausias draugas
Jei turite multimetrą (o jei neturite – verta įsigyti, kainuoja keliolika eurų ir praverčia visą gyvenimą), galite patikrinti, ar maitinimo blokas tiekia teisingas įtampas. Kompiuteris reikalauja kelių skirtingų įtampų: 12V, 5V ir 3.3V. Kiekviena iš jų turi savo spalvą laido izoliacijos.
Naudodami tą patį sąvaržėlės metodą, kad blokas veiktų, prijunkite multimetro juodą zondą prie bet kurio juodo laido, o raudoną – prie matuojamo laido. Leistinos nuokrypos yra maždaug 5 procentai nuo nominalios vertės. Tai reiškia, kad 12V linija turėtų rodyti tarp 11.4V ir 12.6V. Jei matote 10V ar 14V – blokas tikrai turi problemų.
Ką galima sutaisyti patiems, o ko geriau neliesti
Čia reikia būti sąžiningais. Maitinimo bloko viduje yra kondensatoriai, kurie gali laikyti pavojingą įkrovą net ir po to, kai blokas atjungtas nuo tinklo. Todėl atidaryti bloką ir kažką jame liesti – tai jau rimtesnis žingsnis, reikalaujantis bent bazinių elektronikos žinių.
Tačiau yra dalykų, kuriuos gali padaryti beveik kiekvienas:
- Išvalyti ventiliatorių. Dulkės – viena dažniausių maitinimo blokų mirties priežasčių. Suspausto oro balionėlis ir atsargus purtymas gali padaryti stebuklus.
- Patikrinti ir pakeisti ventiliatorių. Jei blokas veikia, bet ventiliatorius nebesisuka arba daro keistus garsus – ventiliatorių galima pakeisti. Jis paprastai laikomas dviem ar keturiais varžtais.
- Pakeisti išpūtusius kondensatorius. Jei matote kondensatorius su išpūstu viršumi ar nutekėjusia medžiaga – jie kalta. Lituoklis, tinkamo tipo kondensatorius ir valandos kantrybė – ir problema išspręsta. Bet tik jei mokate lituoti.
Jei viduje matote perdegusias vietas, suanglėjusius komponentus ar tiesiog nežinote, į ką žiūrite – geriau neprisilieskite. Čia jau laikas arba kreiptis į specialistą, arba tiesiog pirkti naują bloką.
Kai pirkti naują apsimoka labiau nei taisyti
Kartais taisymas tiesiog neapsimoka. Jei maitinimo blokas senas, pigus ir jau turėjo problemų anksčiau – galbūt geriau investuoti į naują. Geras 500-600W blokas iš patikimo gamintojo kainuoja 50-80 eurų ir tarnauja dešimt metų. Blogas 20 eurų blokas gali sugadinti kitus komponentus, kai galutinai atsisveikina su šiuo pasauliu.
Pirkdami naują, atkreipkite dėmesį į efektyvumo sertifikatą – 80 Plus Bronze, Silver ar Gold. Tai reiškia, kad blokas mažiau švaisto energiją šilumai ir ilgiau tarnauja. Taip pat patikrinkite, ar galia atitinka jūsų sistemos poreikius – grafikos kortos ir procesoriai kartais yra tikri energijos ėdikai.
Kai atsuktuvas tampa raktu į supratimą
Žinote, kas geriausia šiame procese? Ne tai, kad sutaupote pinigų (nors ir tai malonu). Geriausia yra tas momentas, kai kompiuteris vėl įsijungia po to, kai jūs pats kažką padarėte. Kai supranti, kad ta dėžutė su laidais nėra kažkokia mistika – ji tiesiog fizika ir logika, supakuota į plastiką.
Maitinimo blokas – puiki vieta pradėti pažintį su kompiuterio vidumi, nes jis yra gana atskiras nuo likusios sistemos. Jį galima išimti, išbandyti, pakeisti – ir visa tai neliečiant jokių kitų komponentų. O tas žinojimas, kad galite pažvelgti į savo kompiuterį ir suprasti, kas jame vyksta – tai kažkas, ko jokia instrukcija neperduos. Tai tiesiog reikia patirti pačiam, su atsuktuvu rankoje ir šiek tiek sveiko smalsumo.