Kodėl tai iš viso svarbu?
Prisipažinsiu – dar prieš kelerius metus ir pats ne kartą pasidalinau kažkokia sensacinga žinute, kuri vėliau pasirodė esanti arba išgalvota, arba taip iškreipta, kad beveik nieko bendra su tikrove neturėjo. Gėda? Taip. Bet bent jau išmokau pamoką.
Dabar melagingos naujienos sklinda greičiau nei bet kada – algoritmams nerūpi tiesa, jiems rūpi, kad kuo ilgiau sėdėtum prie ekrano. O mums lieka patiems susigaudyti, kas tikra, o kas – gražiai supakuotas melas. Laimei, žurnalistai per dešimtmečius sukūrė gana paprastus įrankius, kuriais galima naudotis ir be jokio specialaus išsilavinimo.
1. Patikrink šaltinį – ne tik pavadinimą, bet ir URL
Vienas seniausių triukų – sukurti svetainę, kuri atrodo kaip žinomas portalas. lrt.lt.news-info.com nėra LRT. Prieš skaitydamas ar dalindamasis, pažiūrėk į adreso juostą. Jei domenas atrodo keistai ar turi papildomų priesagų – jau turėtum įtarti.
Be to, paspausk ant skilties „Apie mus”. Rimti leidiniai visada aiškiai nurodo, kas jie tokie, kas juos finansuoja ir kaip su jais susisiekti. Jei tos informacijos nėra – tai jau raudona vėliavėlė.
2. Ieškok to paties straipsnio kitur
Jei kažkas tikrai nutiko, apie tai rašys ne vienas šaltinis. Profesionalūs žurnalistai tai vadina kryžmine patikra – iš esmės tiesiog Google’ini pagrindinę žinią ir žiūri, ar ją patvirtina bent keli nepriklausomi leidiniai. Jei informacija yra tik vienoje vietoje, o tema sensacinga – labai tikėtina, kad kažkas čia ne taip.
3. Patikrink nuotraukas per atvirkštinę paiešką
Tai bene paprasčiausias ir efektyviausias metodas, kurį žino mažai žmonių. Dešiniu pelės mygtuku spustelėk ant nuotraukos ir pasirink „Ieškoti vaizdo Google”. Arba naudok TinEye – nemokamą įrankį, kuris parodo, kur ir kada ta nuotrauka pirmą kartą pasirodė internete.
Kartais „dabartinės” katastrofos nuotraukos pasirodys esančios iš visai kito įvykio, nutikusio prieš penkerius metus kitoje šalyje. Tai labai dažnas manipuliacijos būdas.
4. Atkreipk dėmesį į emocijų intensyvumą
Čia jau šiek tiek psichologijos. Melagingos naujienos dažniausiai sukonstruotos taip, kad sukeltų stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, pasipiktinimą. Jei skaitydamas jauti, kad norisi iš karto spustelėti „dalintis” arba rašyti komentarą su didžiosiomis raidėmis – sustok. Būtent to ir siekiama.
Tikros žurnalistikos tikslas yra informuoti, o ne uždegti. Jei tekstas labiau primena raginimą į kovą nei naujienų straipsnį – tai jau signalas.
5. Ieškok konkrečių vardų ir datų
Patikimi straipsniai turi konkrečius žmones – su pavardėmis, pareigomis, institucijomis. „Ekspertai teigia” arba „šaltiniai praneša” be jokio paaiškinimo, kas tie ekspertai ar šaltiniai – tai tuščia vieta, kurią galima užpildyti bet kuo.
Taip pat žiūrėk į datas. Kartais senos naujienos ištraukiamos iš konteksto ir pateikiamos kaip šviežios. Prieš dalindamasis patikrink, kada straipsnis iš tikrųjų buvo parašytas.
6. Naudok specializuotus faktų tikrinimo įrankius
Yra organizacijos, kurių vienintelis darbas – tikrinti, ar tai, kas sklinda internete, yra tiesa. Lietuvoje verta žinoti Demaskuok.lt, tarptautiniu mastu – Snopes, FactCheck.org arba AFP Fact Check. Prieš dalindamasis kažkuo abejotinu, tiesiog įvesk pagrindinę tezę į kurį nors iš šių įrankių.
Tai užtrunka gal dvi minutes. Dažnai to visiškai pakanka.
7. Klausyk savęs – ar nori, kad tai būtų tiesa?
Tai pats sunkiausias metodas, nes reikalauja sąžiningumo su savimi. Tyrimai rodo, kad žmonės daug rečiau tikrina informaciją, kuri patvirtina jų jau turimus įsitikinimus. Jei naujiena puikiai dera su tuo, kuo jau tikiu – kaip tik tada reikia būti ypač atsargiam.
Žurnalistai tai vadina patvirtinimo šališkumu, ir visi mes jam esame jautrūs. Skirtumas tik tas, ar tai pripažįstame.
Vietoj pabaigos – vienas paprastas klausimas
Visi šie metodai iš esmės susiveda į vieną įprotį: sustoti prieš dalinantis. Ne visam laikui, ne ilgam – tiesiog dvidešimčiai sekundžių, kad paklaustum savęs: ar tikrai žinau, kad tai tiesa?
Melagingos naujienos gyvuoja tol, kol mes jas platinome. Kiekvienas pasidalinimas yra mažas sprendimas – ir kiekvienas patikrinimas irgi. Nereikia tapti profesionaliu žurnalistu ar faktų tikrintoju. Pakanka tiesiog truputį sulėtinti tempą toje akimirkoje, kai pirštai jau beveik spaudžia mygtuką „dalintis”. Dažniausiai to visiškai pakanka.