Kai kompiuteris pradeda „kaprizuoti” – pirmieji įtarimai
Sėdite prie kompiuterio, spaudžiate maitinimo mygtuką ir… nieko. Arba kompiuteris staiga išsijungia pats savaime, lyg koks vaiduoklis būtų nutaręs pajuokauti. Tokiais atvejais daugelis iš karto pradeda kaltinti operacinę sistemą, virusus ar net blogą karmą. Tačiau realybė dažnai būna daug prozaiškesnė – kaltas gali būti maitinimo blokas (PSU – Power Supply Unit).
Maitinimo blokas yra tas tylus darbininkas, apie kurį retai kas pagalvoja, kol jis veikia. Jis paverčia kintamąją srovę iš rozetės į nuolatinę, tinkamą kompiuterio komponentams. Kai šis įrenginys pradeda gesti, simptomai gali būti įvairiausi – nuo akivaizdžių iki visiškai klaidinančių. Pabandykime išsiaiškinti, kaip atpažinti, kad problema slypi būtent čia.
Požymis Nr. 1: Kompiuteris tiesiog atsisako įsijungti
Pats akivaizdžiausias ir dažniausias požymis – kompiuteris visiškai neįsijungia. Spaudote mygtuką, o jokios reakcijos. Nei švieselių, nei garsų, nei ventiliatorių ūžesio. Visiškas tylumas ir tamsa.
Prieš skubėdami kaltinti maitinimo bloką, verta patikrinti kelis elementarius dalykus. Ar tikrai kištukas įkištas į rozetę? Skamba juokingai, bet tai viena dažniausių problemų. Ar veikia pati rozetė? Pabandykite įjungti į ją kitą prietaisą – telefonų įkroviklį ar stalinę lempą. Ar maitinimo bloke yra atskiras jungiklis (dažnai raudonas, galinėje pusėje)? Įsitikinkite, kad jis yra „I” (įjungta) pozicijoje, o ne „O” (išjungta).
Jei visa tai patikrinote ir viskas atrodo gerai, problema tikrai gali būti maitinimo bloke. Paprastas testas: atjunkite maitinimo bloką nuo visų komponentų (motininės plokštės, diskų, vaizdo plokštės), palikite tik pagrindinį kabelį į rozetę. Dabar reikia „apgauti” maitinimo bloką, kad jis įsijungtų be motininės plokštės. Raskite didžiausią jungtį (24 arba 20 kontaktų) – tai jungtis motininei plokštei. Ten rasite žalią laidą ir daugybę juodų. Paprasta sąvaržėle ar išlenkta sąvaržėle sujunkite žalią laidą su bet kuriuo juodu. Jei maitinimo blokas sveikas, jo ventiliatorius turėtų pradėti suktis.
Požymis Nr. 2: Netikėti išsijungimai ir perkrovimai
Dirbate sau ramiai, rašote dokumentą ar žiūrite filmą, ir staiga – juodas ekranas. Kompiuteris tiesiog išsijungia, lyg kas būtų ištraukęs kištuką iš rozetės. Arba dar blogiau – kompiuteris perkraunasi pats savaime, kartais net nepasirodžius jokiam klaidos pranešimui.
Šis požymis yra klastingas, nes gali būti susijęs su daugeliu priežasčių: perkaitimas, programinės įrangos problemos, RAM gedimas ar būtent maitinimo bloko problemos. Kaip atskirti?
Atkreipkite dėmesį, kada tai vyksta. Jei kompiuteris išsijungia atliekant resursus reikalaujančias užduotis – žaidžiant žaidimus, renderinant video, paleidžiant keletą programų vienu metu – tai stiprus požymis, kad maitinimo blokas nebegali tiekti reikiamos galios. Kai komponentai pradeda reikalauti daugiau energijos, silpnėjantis PSU tiesiog „pasiduoda”.
Vienas būdas patikrinti – stebėti įtampas. Galite naudoti programas kaip HWMonitor ar HWiNFO64, kurios rodo maitinimo įtampas realiuoju laiku. Sveikame kompiuteryje +12V linija turėtų būti artima 12V (leistinas svyravimas ±5%, tai yra 11.4-12.6V), +5V linija apie 5V (4.75-5.25V), +3.3V apie 3.3V (3.14-3.47V). Jei matote didesnius svyravimus ar įtampos krenta žemiau leistinų ribų, ypač apkrovus sistemą – problema greičiausiai maitinimo bloke.
Požymis Nr. 3: Keisti garsai ir neįprastas triukšmas
Maitinimo blokai paprastai dirba tyliai, išskyrus ventiliatoriaus ūžesį. Tačiau kai jie pradeda gesti, gali pasigirsti visai kitokių garsų.
Aukštas cypimas ar švokštimas (coil whine) – tai vienas dažniausių garsų. Jis atsiranda dėl elektromagnetinių virpesių komponentuose, ypač droselių ritėse. Nors lengvas cypimas gali būti normalus net naujuose blokuose (ypač esant didelei apkrovai), stiprėjantis ar nuolat girdimas garsas gali reikšti, kad komponentai sensta ir artėja prie gedimo.
Traškėjimas ar spragėjimas – tai jau rimtas pavojaus signalas. Jei girdite tokius garsus, nedelsiant išjunkite kompiuterį. Tai gali reikšti, kad viduje trumpinasi kontaktai ar deginami kondensatoriai. Toliau naudoti tokį maitinimo bloką pavojinga – jis gali sugadinti kitus kompiuterio komponentus ar net sukelti gaisrą.
Ventiliatoriaus garsai taip pat gali daug pasakyti. Jei ventiliatorius pradeda triukšmauti labiau nei įprastai, girgždėti ar net sustoti – tai rodo, kad jis nusidėvėjo. Nors tai nėra tiesioginis maitinimo bloko elektronikos gedimas, sustojęs ventiliatorius sukels perkaitimą, o tai greitai pribaigs ir pačią elektroniką.
Požymis Nr. 4: Degėsių kvapas ar dūmai
Jei pajutote degėsių, plastiko ar elektronikos kvapą sklindantį iš kompiuterio – tai ne tas momentas filosofuoti ir ieškoti problemų šaltinio. Nedelsiant išjunkite kompiuterį ir ištraukite kištuką iš rozetės.
Degėsių kvapas beveik visada reiškia, kad kažkas viduje dega ar jau sudegė. Maitinimo blokuose yra daug komponentų, kurie gali perdegti: kondensatoriai, rezistoriai, diodai, transformatoriai. Kai jie žūva, dažnai skleidžia labai būdingą nemalonų kvapą.
Atidarę kompiuterio korpusą (tik kai jis visiškai išjungtas ir atjungtas nuo elektros!), pažiūrėkite į maitinimo bloką. Ieškokite išsipūtusių kondensatorių – jie atrodo kaip maži cilindrai su viršumi, kuris turėtų būti plokščias, bet gedimo atveju būna iškilęs ar net pratrūkęs. Taip pat ieškokite nudegusių ar patamsėjusių vietų ant plokštės.
Jei matote dūmų – tai ekstremalus atvejis. Niekada nebandykite toliau naudoti tokio įrenginio. Maitinimo blokas yra visiškai sugadintas ir gali būti pavojingas. Vienintelis sprendimas – keitimas nauju.
Požymis Nr. 5: Problemos su USB ir išoriniais įrenginiais
Galbūt pastebėjote, kad USB įrenginiai pradėjo keistai elgtis? Pelė ar klaviatūra kartais nustoja reaguoti, išoriniai diskai atsijungia patys savaime, o telefonas kraunasi labai lėtai ar iš viso nekraunasi?
Nors tai gali atrodyti kaip motininės plokštės problema, dažnai kaltas būna maitinimo blokas. USB prievadai gauna maitinimą iš +5V linijos. Jei maitinimo blokas nebegali stabiliai tiekti šios įtampos, USB įrenginiai pirmieji tai pajunta.
Ypač akivaizdu tai tampa, kai prijungiate energijos reikalaujančius įrenginius – išorinius diskus be papildomo maitinimo, USB šakotuves. Jei tokie įrenginiai neveikia arba veikia nestabiliai, nors anksčiau viskas buvo gerai, verta įtarti maitinimo bloko problemas.
Paprastas testas: pabandykite prijungti tą patį įrenginį prie kito kompiuterio ar nešiojamojo. Jei ten jis veikia be problemų – problema tikrai jūsų kompiuteryje, greičiausiai maitinimo bloke.
Požymis Nr. 6: Ekrano artefaktai ir vaizdo problemos
Matote keistus spalvotus taškus, linijas ar iškraipymus ekrane? Pirmas įtarimas paprastai krenta ant vaizdo plokštės. Tačiau ne visada ji kalta.
Vaizdo plokštė yra vienas labiausiai energijos reikalaujančių kompiuterio komponentų. Šiuolaikinės galingos vaizdo plokštės gali sunaudoti 200-400W ar net daugiau. Joms reikia stabilaus +12V maitinimo. Jei maitinimo blokas nebegali tiekti stabilios įtampos, vaizdo plokštė pradeda „badauti” ir tai pasireiškia būtent vaizdo artefaktais.
Kaip atskirti, ar kaltas maitinimo blokas, ar pati vaizdo plokštė? Stebėkite, kada atsiranda problemos. Jei artefaktai pasirodo tik žaidžiant žaidimus ar atliekant GPU intensyvias užduotis (video renderinimas, 3D modeliavimas), bet dingsta mažinant apkrovą ar sumažinus grafikos nustatymus – tai gali būti maitinimo problema. Vaizdo plokštės gedimas paprastai pasireiškia nuosekliau, nepriklausomai nuo apkrovos.
Dar vienas testas: jei turite galimybę, pabandykite įdėti vaizdo plokštę į kitą kompiuterį su žinomai geru maitinimo bloku. Jei ten ji veikia be problemų – jūsų maitinimo blokas tikriausiai per silpnas ar gendantis.
Požymis Nr. 7: Amžius ir intensyvus naudojimas
Maitinimo blokai nėra amžini. Kaip ir bet kuri elektronika, jie turi savo eksploatacijos laiką. Vidutiniškai kokybiškas maitinimo blokas turėtų tarnauti 5-7 metus, o aukščiausios klasės modeliai – iki 10 metų ar net ilgiau. Tačiau tai labai priklauso nuo naudojimo sąlygų.
Jei jūsų maitinimo blokas jau tarnauja 5 ar daugiau metų, verta jį įtarti bet kokių kompiuterio problemų atveju. Ypač jei kompiuteris naudojamas intensyviai – žaidimams, video montavimui, 3D renderinimui ar tiesiog veikia 24/7.
Kas greitina maitinimo bloko nusidėvėjimą? Visų pirma – karštis. Jei jūsų kompiuteris stovi prastai vėdinamoje vietoje, pilnoje dulkių, maitinimo blokas kaista labiau ir sensta greičiau. Dulkės užkemša ventiliatorių ir šilumos išmetimo angas, todėl viduje temperatūra kyla. Aukšta temperatūra yra elektronikos priešas numeris vienas – ji greitina kondensatorių senėjimą, o būtent kondensatoriai dažniausiai ir sugenda pirmieji.
Įtampos svyravimai elektros tinkle taip pat daro žalą. Jei jūsų namuose dažnai šoka įtampa, vyksta trumpi elektros išjungimai ar gyvename rajone su nestabiliu elektros tiekimu – maitinimo blokas kenčia. Tokiais atvejais verta investuoti į UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį) ar bent jau kokybišką įtampos stabilizatorių.
Ką daryti, kai įtariate maitinimo bloko gedimą
Taigi, įtariate, kad problema slypi maitinimo bloke. Kas toliau? Pirmiausia – saugumas. Niekada nebandykite patys ardyti ar taisyti maitinimo bloko, nebent esate kvalifikuotas elektrikas. Viduje yra kondensatoriai, kurie gali išlaikyti pavojingą įkrovą net ir išjungus įrenginį iš elektros tinklo. Tai tikrai ne ta sritis, kur verta eksperimentuoti.
Jei turite atsarginį maitinimo bloką arba galite kur nors pasiskolinti – tai paprasčiausias būdas patikrinti. Tiesiog pakeiskite maitinimo bloką ir pažiūrėkite, ar problemos išnyko. Jei taip – atsakymas aiškus.
Kitas variantas – nusinešti kompiuterį į servisą diagnostikai. Ten turi specialią įrangą, kuri gali tiksliai išmatuoti visas maitinimo bloko įtampas ir nustatyti, ar jis veikia teisingai. Diagnostika paprastai nekainuoja brangiai ir sutaupys jums laiko bei nervų.
Jei nusprendėte, kad maitinimo blokas tikrai reikia keisti, nepasiduokite pagundai pirkti pigiausia, ką rasite. Maitinimo blokas – tai komponentas, kuriame taupyti tikrai neverta. Prastas maitinimo blokas gali sugadinti visus kitus kompiuterio komponentus – motininę plokštę, procesorių, vaizdo plokštę, diskus. Geriau sumokėti 50-100 eurų daugiau už kokybišką modelį nuo patikimo gamintojo (Seasonic, Corsair, EVGA, be quiet!, Cooler Master), nei vėliau pirkti naują motininę plokštę už 200 eurų.
Rinkdamiesi naują maitinimo bloką, apskaičiuokite, kiek galios tikrai reikia. Paprastas biuro kompiuteris su integruota grafika puikiai veiks su 400-500W bloku. Žaidimų kompiuteriui su vidutinės klasės vaizdo plokšte pakaks 600-750W. Tik labai galingiems žaidimų kompiuteriams su aukščiausios klasės vaizdo plokštėmis reikia 850W ar daugiau. Neperkok per daug galios – tai tik bereikalingas pinigų švaistymas.
Svarbu atkreipti dėmesį į efektyvumo sertifikatus. 80 Plus Bronze, Silver, Gold, Platinum, Titanium – šie sertifikatai rodo, kiek efektyviai maitinimo blokas paverčia elektros energiją. Aukštesnis efektyvumas reiškia mažesnius elektros sąskaitų, mažiau išskiriamos šilumos ir ilgesnį tarnavimo laiką. Minimaliai rekomenduočiau rinktis bent 80 Plus Bronze, o idealiu atveju – Gold.
Modulinis ar ne? Moduliniai maitinimo blokai leidžia prijungti tik tuos kabelius, kurių tikrai reikia, todėl kompiuterio vidus atrodo tvarkingiau ir geriau vėdinamas. Tačiau jie kainuoja šiek tiek brangiau. Jei biudžetas ribotas – nemodulinis blokas veiks lygiai taip pat gerai, tik reikės kažkur sukišti nenaudojamus kabelius.
Pakeitus maitinimo bloką, nepamirškite profilaktikos. Kas 6-12 mėnesių išvalykite kompiuterį nuo dulkių – tai labai prailgins visų komponentų, įskaitant naująjį maitinimo bloką, gyvenimą. Naudokite suslėgtą orą ar specialią kompiuterių valymui skirtą šepetėlių rinkinį. Dulkių valymas užtrunka 10-15 minučių, bet gali sutaupyti šimtus eurų ateityje.
Ir paskutinis patarimas – jei gyvename vietoje su nestabiliu elektros tiekimu, rimtai apsvarstykite UPS įsigijimą. Tai ne tik apsaugos jūsų kompiuterį nuo staigių išjungimų ir duomenų praradimo, bet ir žymiai prailgins visų komponentų tarnavimo laiką. Geras UPS su įtampos reguliavimu kainuoja nuo 100 eurų, bet tai puiki investicija į kompiuterio ilgaamžiškumą.
Maitinimo bloko gedimas – tai nemalonumas, bet ne katastrofa. Dažniausiai jį galima greitai ir palyginti nebrangiai pakeisti. Svarbiausia – laiku atpažinti problemos požymius ir nedelsti su sprendimu. Kuo ilgiau naudosite gendantį maitinimo bloką, tuo didesnė rizika, kad jis pakenks ir kitiems kompiuterio komponentams. Būkite budrūs, klausykite savo kompiuterio ir nevenk prevencijos – tai geriausia strategija bet kokios technikos priežiūroje.