Vėžys aptinkamas anksčiau nei kada nors anksčiau
Dar prieš dešimtmetį onkologinė diagnozė dažnai reiškė, kad liga jau spėjo išplisti. Šiandien situacija keičiasi – ir keičiasi greitai. Naujos technologijos leidžia aptikti navikus tokiame ankstyvame etape, kai pacientas dar visiškai nesijaučia sergantis. Tai ne tik geros naujienos – tai iš esmės kitoks požiūris į tai, kaip mes suprantame vėžio gydymą.
Tačiau pacientams visa tai gali atrodyti kaip tolima mokslinė fantastika. Kas iš tiesų jau pasiekiama, o kas dar tik laboratorijose?
Skystos biopsijos – kraujo lašas, kuris kalba
Viena iš labiausiai aptarinėjamų naujovių – vadinamosios skystos biopsijos. Paprastai tariant, tai kraujo tyrimas, kuris gali aptikti naviko DNR fragmentus, cirkuliuojančius kraujyje. Tradicinė biopsija reikalauja audinių mėginio – procedūros, kuri kartais būna sudėtinga, skausminga ar net rizikinga. Skystos biopsijos atveju pakanka paprasto kraujo paėmimo.
Tokios kompanijos kaip „Grail” jau siūlo testus, galinčius vienu metu tikrinti keliasdešimt skirtingų vėžio tipų. Lietuvoje šie tyrimai dar nėra plačiai prieinami viešojoje sistemoje, tačiau privačiose klinikose galimybės pamažu atsiranda. Problema – kaina ir tai, kad ne visi teigiami rezultatai reiškia tikrą ligą. Klaidingai teigiami atvejai gali sukelti nereikalingą paniką ir papildomus tyrimus.
Dirbtinis intelektas skaito rentgeno nuotraukas geriau nei žmogus?
Radiologai turbūt labiausiai jaučia technologijų spaudimą. DI algoritmai, ypač tie, kurie analizuoja mamografijas ar plaučių KT nuotraukas, kai kuriais tyrimais rodo tikslumą, lenkiantį patyrusius specialistus. „Google DeepMind” sukurta sistema aptiko krūties vėžį tiksliau nei aštuoni iš dešimties radiologų – tai ne reklaminė frazė, o paskelbti duomenys.
Bet čia svarbu nepasiduoti euforikai. DI klysta kitaip nei žmogus – jo klaidos kartais būna netikėtos ir sunkiai paaiškinamos. Todėl šiuo metu geriausi rezultatai gaunami derinant algoritmą su specialisto akimi, o ne pakeičiant vieną kitu.
Genomika – kai diagnozė tampa asmeninė
Naviko genetinis profiliavimas jau tapo standartine praktika daugelyje Vakarų onkologijos centrų. Idėja paprasta: ne visi krūties ar plaučių vėžiai vienodi. Du pacientai su ta pačia diagnoze gali turėti visiškai skirtingus navikus genetiniu lygmeniu – ir jiems gali reikėti visiškai skirtingo gydymo.
Sekoskaita leidžia onkologams pasirinkti tikslinį gydymą, kuris veikia konkrečią mutaciją, o ne tiesiog „bombarduoti” visą organizmą chemoterapija. Lietuvos onkologijos centras tokius tyrimus jau atlieka, nors prieinamumas priklauso nuo diagnozės tipo ir ligos stadijos.
Ką visa tai reiškia žmogui, sėdinčiam priešais gydytoją
Technologijos keičia ne tik laboratorijas – jos keičia ir pokalbį tarp paciento bei gydytojo. Šiandien pacientas gali paklausti: ar mano navikas buvo genetiškai profiliuotas? Ar yra galimybė atlikti skystą biopsiją stebėjimui? Ar DI buvo naudotas analizuojant mano vaizdus?
Tokie klausimai nebėra pernelyg drąsūs ar naivūs – jie yra pagrįsti. Žinoma, sistema ne visada pajėgi pasiūlyti viską iš karto: laukiamieji terminai, finansavimas, specialistų trūkumas – tai realybė, su kuria susiduria tiek pacientai, tiek gydytojai.
Bet svarbiausia, ką reikia suprasti: vėžio diagnostika per pastaruosius penkerius metus pasikeitė labiau nei per ankstesnius dvidešimt. Ir šis tempas nemažėja. Tai reiškia, kad informuotas pacientas – tas, kuris klausia, domisi ir nelaiko savęs pasyviu stebėtoju – turi realių galimybių gauti geresnę priežiūrą. Ne todėl, kad sistema tobula, o todėl, kad žinojimas vis dar yra vienas geriausių įrankių.