Kodėl tai svarbu būtent dabar
Kiekvieną dieną mūsų telefonai, kompiuteriai ir socialiniai tinklai užplūsta šimtais naujienų. Dalis jų – tiesa. Dalis – ne. O dalis yra kažkas tarp, kas dar pavojingiau. Problema ta, kad melagingos naujienos dažnai atrodo įtikinamiau nei tikros – jos sukurtos taip, kad sukeltų emocijas, paskatintų dalintis ir nepaliektų laiko galvoti.
Profesionalūs žurnalistai per metus išmoksta atpažinti šiuos triukus. Ir geroji žinia – šie metodai nėra jokie slaptieji įrankiai. Juos gali naudoti kiekvienas.
1. Pirmiausia patikrink šaltinį, ne turinį
Tai skamba paprastai, bet dauguma žmonių daro atvirkščiai – pirmiausia skaito tekstą, o tik tada (jei apskritai) žiūri, kas jį parašė. Žurnalistai elgiasi priešingai.
Prieš skaitydamas straipsnį, pažiūrėk į svetainės adresą. Abcnews.com.co nėra tas pats kas abcnews.go.com. Viena raidė ar papildomas domenas gali reikšti visiškai skirtingą organizaciją. Taip pat verta per 30 sekundžių peržiūrėti svetainės skiltį „Apie mus” – patikimos redakcijos visada aiškiai nurodo, kas jos valdo ir kaip galima susisiekti.
2. Ieškok to paties fakto keliuose šaltiniuose
Žurnalistikoje yra nerašyta taisyklė: vienas šaltinis – ne šaltinis. Jei apie kokį nors įvykį rašo tik vienas portalas, o visi kiti tyli – tai rimtas signalas sustoti ir pagalvoti.
Tai nereiškia, kad naujienų reikia laukti, kol jas patvirtins dešimt redakcijų. Bet jei kalbama apie svarbų teiginį – politinį skandalą, sveikatos faktą ar mokslinį atradimą – verta patikrinti, ar tą patį rašo nepriklausomi šaltiniai. Žodis „nepriklausomi” čia esminis, nes vienas portalas gali tiesiog perrašyti kitą.
3. Atkreipk dėmesį į emocijų intensyvumą
Melagingos naujienos dažniausiai naudoja vieną paprastą mechanizmą – jos tave supykdo, išgąsdina arba sukelia pasipiktinimą. Ir tai daroma sąmoningai, nes emocingas žmogus rečiau tikrina faktus.
Jei skaitydamas straipsnį jauti stiprų norą iš karto juo pasidalinti – sustok. Būtent tas impulsas ir yra tikrasis tikslas. Profesionalūs faktų tikrintojai sako, kad kuo stipresnė emocinė reakcija, tuo kruopščiau reikia tikrinti informaciją.
4. Tikrink nuotraukas su „Google Images” arba „TinEye”
Vienas dažniausių manipuliavimo būdų – sena nuotrauka pateikiama kaip nauja. Pavyzdžiui, 2010 metų potvynio vaizdas naudojamas kaip šių metų katastrofos įrodymas.
Tai patikrinti užtrunka mažiau nei minutę. Tiesiog išsaugok nuotrauką ir įkelk ją į images.google.com arba tineye.com. Sistema parodys, kur ir kada ta nuotrauka pasirodė internete anksčiau. Šį metodą reguliariai naudoja tarptautiniai faktų tikrinimo portalai kaip „Snopes” ar „AFP Fact Check”.
5. Skaityk ne tik antraštę
Tyrimai rodo, kad apie 60% žmonių dalinasi straipsniais, perskaitę tik antraštę. Ir tai puikiai žino tie, kurie kuria melagingą turinį.
Antraštė gali skelbti: „Mokslininkai įrodė, kad kava gydo vėžį.” O pats tekstas – jei jis apskritai egzistuoja – gali kalbėti apie labai ankstyvą, nepatvirtintą tyrimą su pelėmis. Antraštė techniškai nemeluoja, bet sukuria visiškai klaidingą įspūdį. Žurnalistai tai vadina „misleading framing” – klaidinančiu rėminimu.
6. Patikrink, ar cituojami ekspertai iš tikrųjų egzistuoja
„Ekspertai teigia”, „mokslininkai nustatė”, „šaltiniai patvirtina” – šios frazės be konkrečių vardų ir institucijų yra raudonos vėliavėlės. Patikimame straipsnyje ekspertas turi vardą, pavardę ir aiškiai nurodytą instituciją.
Jei vardas nurodytas – įvesk jį į paieškos sistemą. Pažiūrėk, ar tas žmogus iš tikrųjų dirba ten, kur teigiama. Ar jis apskritai yra tos srities specialistas. Kartais paaiškėja, kad „garsus kardiologas” iš tikrųjų yra natūralios medicinos entuziastas be jokio medicininio išsilavinimo.
7. Naudok specializuotus faktų tikrinimo įrankius
Yra portalų, kurių vienintelis darbas – tikrinti faktus. Snopes.com, FactCheck.org, PolitiFact.com anglų kalba. Lietuvoje veikia Demaskuok.lt, kuris tikrina vietines ir regionines melagingų naujienų istorijas.
Šie portalai ne tik pasako, ar informacija teisinga, bet ir parodo, kaip jie tai nustatė – kokie šaltiniai naudoti, kokie dokumentai patikrinti. Tai pats skaidriausias faktų tikrinimo formatas.
Kai žinai, kaip veikia apgaulė – ji nebeveikia
Melagingos naujienos nėra nauja problema – propaganda egzistuoja tiek, kiek egzistuoja žmonija. Bet šiandien jos plinta greičiau nei bet kada anksčiau, o įrankiai jas kurti tapo prieinami kiekvienam.
Visi septyni metodai, kuriuos naudoja žurnalistai, remiasi vienu principu: sulėtink. Sustok prieš dalindamasis. Patikrink prieš tikėdamas. Klausk prieš reaguodamas. Tai nereikalauja specialių žinių ar daug laiko – tik įpročio, kurį galima išsiugdyti. O kiekvienas žmogus, kuris išmoksta atskirti faktus nuo manipuliacijų, šiek tiek sumažina tą triukšmą, kuriame visi mes gyvename.