Kodėl tai svarbu būtent dabar
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dezinformacijos srautai pastaraisiais metais išaugo drastiškai. Ypač tai jaučiama karo Ukrainoje kontekste – propagandiniai naratyvai sklinda greitai, o mes, skaitydami žinias telefone autobuse ar per pietus, dažnai net nesusimąstome, ar tai, ką matome, yra tiesa.
Blogiausia tai, kad melagingos naujienos dažnai atrodo patikimiau nei tikros. Jos parašytos emocingai, sukelia stiprią reakciją, ir būtent todėl jas taip norisi pasidalinti su draugais.
Septyni dalykai, kuriuos galite patikrinti per kelias minutes
1. Pažiūrėkite į šaltinį. Ne tik į pavadinimą, bet ir į domeną. Svetainė, kuri vadinasi lietuvos-naujienos24.net, turėtų iš karto sukelti įtarimą. Patikrinkite, ar yra skyrius „Apie mus”, ar nurodyti žurnalistų vardai, ar yra kontaktai.
2. Ieškokite tos pačios naujienos kitur. Jei apie svarbų įvykį rašo tik vienas portalas – tai rimtas signalas. Tikros naujienos paprastai patvirtinamos keliais nepriklausomais šaltiniais. LRT, Delfi, 15min – jei nė vienas iš jų nerašo, verta stabtelėti.
3. Patikrinkite datą. Senas straipsnis gali būti pateikiamas kaip šiandienos naujiena. Tai klasikinis triukas – paimama tikra, bet jau pasenusi žinia ir platinama tarsi ji būtų aktuali.
4. Atkreipkite dėmesį į nuotraukas. Google Images arba TinEye leidžia patikrinti, iš kur kilusi nuotrauka. Labai dažnai „įrodymai” pasirodo esą visiškai kito įvykio ar net kitos šalies vaizdai.
5. Stebėkite emocijas, kurias sukelia tekstas. Jei straipsnis jus labai piktina, gąsdina arba verčia jaustis pranašesniais už kitus – tai gali būti manipuliacijos ženklas. Dezinformacija minta stipriomis emocijomis.
6. Naudokitės faktų tikrinimo įrankiais. Lietuvoje veikia Demaskuok.lt, tarptautiniu mastu – Snopes, FactCheck.org, EU vs Disinfo. Tai ne tobuli įrankiai, bet labai naudingi.
7. Skaitykite visą tekstą, ne tik antraštę. Antraštė ir turinys kartais prieštarauja vienas kitam. Žmonės dažniausiai dalijasi tuo, ko net neperskaitė iki galo – ir taip dezinformacija plinta.
Kritinis mąstymas – tai ne įgimta savybė, o įprotis
Čia ir slypi esminis dalykas, kurį norisi pabrėžti: niekas iš mūsų negimė su gebėjimu atskirti tiesą nuo melo informaciniame amžiuje. Tai įgūdis, kurį reikia ugdyti – kaip važiavimą dviračiu ar maisto gaminimą.
Kiekvienas kartą, kai prieš pasidalindami sustojate ir patikrinate šaltinį, jūs ne tik apsisaugote patys – jūs taip pat stabdote dezinformacijos plitimą savo artimoje aplinkoje. Šeimos grupė „WhatsApp” ar draugų ratas „Facebook” – tai vietos, kur melagingos naujienos daro didžiausią žalą, nes jose pasitikime vienas kitu.
Taigi kito karto, kai pamatysite šokiruojančią žinią, tiesiog užduokite sau vieną klausimą: ar aš tai tikrai patikrinau, ar tik noriu, kad tai būtų tiesa? Tas vienas klausimas gali pakeisti labai daug.