Kodėl tai svarbu būtent dabar
Informacijos srautas niekada nebuvo toks intensyvus. Kiekvieną dieną per telefoną, socialinių tinklų žinutes ir naujienų portalus praeina šimtai antraščių – ir ne visos jos yra tai, kuo atrodo. Lietuvoje ši problema ypač aktuali dėl geopolitinės padėties: dezinformacija čia nėra abstrakti grėsmė, ji turi konkrečius tikslus ir konkrečius autorius.
Tai nereiškia, kad reikia viskuo abejoti arba nieko neskaityti. Tiesiog verta žinoti, į ką atkreipti dėmesį.
Septyni ženklai, kurie turėtų sukelti klausimų
1. Antraštė sukelia stiprią emocinę reakciją. Jei pirmoji mintis perskaitęs antraštę yra pyktis, baimė arba pasipiktinimas – sustok. Melagingos naujienos dažnai kuriamos kaip tiksliai taip, kad sukeltų impulsą dalintis, o ne mąstyti.
2. Šaltinis nežinomas arba panašus į žinomą. Svetainės pavadinimai kaip lrytas24.lt arba delfi-naujienos.com nėra tai, kuo apsimeta. Prieš skaitant verta pažiūrėti į adreso juostą.
3. Straipsnyje nėra konkretaus autoriaus. Rimti leidiniai pasirašo po savo turiniu. Jei tekstas skelbiamas kaip „redakcijos”, „analitikų grupės” arba visai be parašo – tai signalas.
4. Datos ir faktai neatitinka. Senas įvykis pateikiamas kaip šiandieninis. Nuotraukos, paimtos iš kitos šalies ar kito konteksto, naudojamos kaip šios dienos įrodymas. Verta patikrinti per Google Images arba TinEye.
5. Cituojami „ekspertai”, kurių neįmanoma rasti. „Politologas Johnas Smithas teigia…” – bet kas tas žmogus? Jei paieška neduoda jokių rezultatų, greičiausiai jo tiesiog nėra.
6. Informacija nepatvirtinta jokiame kitame šaltinyje. Jei apie reikšmingą įvykį rašo tik vienas portalas, o visi kiti tyli – tai ne scoopas, tai greičiausiai išgalvotas turinys.
7. Tekstas skatina dalintis „kol nepašalino”. Ši frazė yra klasikinis manipuliacinis triukas. Skubotumo jausmas išjungia kritinį mąstymą.
Keli patikrinti įrankiai
Lietuvoje veikia Demaskuok.lt – portalas, kuris tikrina apklaidančią informaciją lietuvių kalba. Tarptautiniu mastu naudojami Snopes, FactCheck.org ir AFP Fact Check. Tai ne galutiniai teisnėjai, bet geras atspirties taškas.
Taip pat verta žinoti, kad DELFI, LRT ir 15min turi redakcines politikas ir yra atsakingi už skelbiamą turinį. Tai nereiškia, kad jie neklysta, bet reiškia, kad yra kur kreiptis su pretenzija.
Tai, ką lieka pasakyti
Melagingų naujienų atpažinimas nėra ypatingas įgūdis – tai tiesiog įprotis sulėtinti reakciją. Viena sekundė prieš paspaudžiant „dalintis” dažnai pakanka. Niekas nereikalauja tapti tyrėju ar žiniasklaidos ekspertu. Pakanka klausti: iš kur tai? kas tai pasakė? ar kas nors kitas tai patvirtina?
Dezinformacija veikia ne todėl, kad žmonės yra naivūs – ji veikia todėl, kad mes visi skubame. Ir tai yra kažkas, ką galima pakeisti.