Informacijos srautas, kuriame galima paskęsti arba išmokti plaukti
Gyvenimas šiandien primena nuolatinę informacijos lavą – naujienos liejasi iš visų pusių, pranešimai skamba kas minutę, o socialiniai tinklai niekada nemiegoja. Paradoksas tas, kad turėdami prieigą prie beveik visos pasaulio informacijos, dažnai jaučiamės paskendę ir nepajėgūs atskirti svarbaus nuo triukšmo. Verslo žmonės praleido svarbias rinkos tendencijas, nes buvo užsiėmę skaitydami apie kažkokio influencerio skandalą. Specialistai praleido galimybes, nes apie jas sužinojo per vėlai, kai kiti jau buvo pasinaudoję situacija.
Tačiau yra ir kitokių žmonių. Tie, kurie tarsi turi šeštąjį pojūtį – visada žino, kas vyksta, visada turi tinkamą informaciją tinkamu metu. Jie nėra genialūs ar turį paslaptingų galių. Jie tiesiog išmoko sistemingai organizuoti informacijos srautus ir filtruoti tai, kas tikrai svarbu. Ir šį įgūdį gali išmokti bet kas.
Kodėl tradiciniai naujienų šaltiniai jūsų nebeišgelbės
Prisiminkime, kaip atrodė informacijos vartojimas prieš dešimtmetį. Žmonės skaitė porą naujienų portalų, prenumeravo keletą laikraščių, galbūt turėjo RSS skaitytuvą. Buvo paprasta – turėjai kelis patikimus šaltinius ir jų užteko. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė.
Naujienos gimsta ne redakcijose, o Twitter platformoje, LinkedIn įrašuose, specializuotuose forumuose, Discord serveriuose. Kartais svarbiausia informacija pasirodo kažkieno asmeniniame bloge ar YouTube komentaruose. Tradiciniai portalai dažnai tik persako tai, kas jau seniai sklando tarp ekspertų bendruomenėse. Jei lauksite, kol CNN ar Delfi parašys apie naują tendenciją jūsų srityje, greičiausiai jau būsite vėlai.
Versle tai ypač akivaizdu. Įsivaizduokite, kad užsiiminėjate nekilnojamu turtu. Informacija apie būsimą infrastruktūros projektą gali pakeisti rajono kainas per keletą mėnesių. Jei sužinosite apie tai iš oficialių pranešimų, kai viskas jau patvirtinta ir paskelbta – jūs pavėlavote. Bet jei sekate savivaldybės posėdžių protokolus, stebite, kur vyksta geodeziniai matavimai, bendrauji su statybininkais – turite pranašumą prieš visą rinką.
Kaip sukurti savo asmeninę žvalgybos sistemą
Skamba gąsdinančiai, bet iš tikrųjų tai paprasčiau nei atrodo. Pirmiausia turite suprasti vieną fundamentalų dalyką: jums nereikia visos informacijos. Jums reikia tik tos, kuri aktuali jūsų tikslams. Tai didžiulis skirtumas.
Pradėkite nuo aiškaus savo interesų žemėlapio. Ne abstrakčių „noriu žinoti apie verslą” ar „domina technologijos”, o konkrečių sričių. Pavyzdžiui: „Dirbu su e-komercija, todėl man svarbu žinoti apie mokėjimo sistemų pokyčius, logistikos inovacijas, vartotojų elgsenos tyrimų rezultatus ir teisinius reikalavimus prekybai internetu Lietuvoje”. Matote skirtumą? Tai jau konkretus planas, ką sekti.
Toliau – identifikuokite pirminius šaltinius. Kas jūsų srityje yra tie žmonės, kurie kuria naujienas, o ne tik jas perskaito? Tai gali būti:
Ekspertai ir praktikai, kurie dirba kasdien su tuo, kas jus domina. Jie socialiniuose tinkluose dalijasi įžvalgomis, problemomis, pastebėjimais. Dažnai tai nėra gražiai suformuluoti straipsniai, o trumpi komentarai ar diskusijos, bet būtent čia gimsta supratimas, kur juda industrija.
Specializuotos bendruomenės – tai gali būti profesionalūs forumai, Slack kanalai, Discord serveriai, LinkedIn grupės. Vieta, kur žmonės iš jūsų srities diskutuoja apie realias problemas ir sprendimus. Čia informacija sklinda žymiai greičiau nei bet kuriame naujienų portale.
Oficialūs šaltiniai, bet ne tie, kuriuos visi žino. Ne naujienų portalų perrašyti pranešimai, o tiesiogiai – reguliatorių svetainės, įstatymų projektų duomenų bazės, statistikos departamentų publikacijos, mokslinių tyrimų repozitorijos.
Pramonės insideriai – žmonės, kurie dirba įmonėse, priima sprendimus, mato tendencijas iš vidaus. Jų asmeniniai tinklai, komentarai konferencijose, net atsitiktiniai pokalbiai gali duoti neįkainojamos informacijos.
Technologiniai įrankiai, kurie dirba už jus
Gerai, turite sąrašą šaltinių. Dabar kas? Juk negalite praleisti visos dienos naršydami dešimtis svetainių ir socialinių tinklų. Čia ir prasideda tikroji magija – automatizacija.
Google Alerts vis dar veikia ir vis dar naudingas, nors daugelis jį laiko pasenusiu. Nustatykite įspėjimus ne bendriems terminams („verslas”, „technologijos”), o labai specifiniams – įmonių pavadinimai, produktų kodai, konkrečių žmonių vardai, nišiniai terminai. Taip gausite signalus apie tai, kas tikrai svarbu.
RSS vis dar gyvas ir puikiai funkcionuoja, nors apie jį beveik niekas nebekalba. Daugelis profesionalių svetainių vis dar turi RSS srautus. Naudokite Feedly ar Inoreader – galite sukurti skirtingus srautus skirtingoms temoms, nustatyti prioritetus, net filtruoti pagal raktinius žodžius.
Twitter (ar kaip jis dabar vadinasi) su teisingai sukurtais sąrašais tampa neįtikėtinai galingų įrankiu. Ne, ne tas Twitter, kurį matote pagrindinėje srityje su visais algoritmiškai parinktais įrašais. Sukurkite privačius sąrašus su ekspertais iš jūsų srities ir skaitykite tik juos. Tai kaip turėti asmeninę naujienų agentūrą.
LinkedIn tapo vieta, kur dalijamasi ne tik CV, bet ir pramonės įžvalgomis. Sekite ne įmones, o konkrečius žmones – CEO, produktų vadovus, analitikus. Jų asmeniniai įrašai dažnai vertingesni už bet kokius oficialius pranešimus.
Specializuotos platformos kaip Product Hunt (technologijoms), AngelList (startapams), Crunchbase (investicijoms) – priklausomai nuo jūsų srities. Kiekvienoje pramonėje yra savo nišinės platformos, kur informacija pasirodo pirmiausia.
Filtravimo menas arba kaip neskęsti duomenyse
Dabar turite daug šaltinių ir įrankių. Problema – informacijos gali būti per daug. Čia prasideda antras etapas: mokytis atpažinti signalus triukšme.
Pirmiausia – nustatykite informacijos hierarchiją. Ne visa informacija vienodai svarbi. Kai kurie dalykai reikalauja nedelsiant reaguoti (pvz., klientas paskelbė neigiamą atsiliepimą, konkurentas pristatė naują produktą, pasikeitė įstatymas), kiti gali palaukti (bendrų tendencijų analizė, ilgalaikės prognozes).
Sukurkite trijų lygių sistemą:
Kritinė informacija – tai, kas reikalauja tiesioginio ir greito veiksmo. Nustatykite push pranešimus tik tokiai informacijai. Pavyzdžiui, jei esate akcijų traderis – kainų pokyčiai. Jei valdote krizių komunikaciją – paminėjimai apie jūsų klientą socialiniuose tinkluose.
Svarbi informacija – tai, ką turite peržiūrėti kasdien, bet ne būtinai iš karto. Pramonės naujienos, konkurentų veikla, rinkos tyrimai. Skirkite tam konkretų laiko bloką dienoje – pavyzdžiui, 30 minučių ryte su kava.
Kontekstinė informacija – tai, kas padeda suprasti didesnį vaizdą, bet nėra skubu. Ilgi straipsniai, tyrimai, analizės. Sukurkite „skaitysiu vėliau” biblioteką (Pocket, Instapaper) ir skirkite tam laiko savaitgalį ar kelionėse.
Labai svarbus dalykas – išmokite greitai skaityti antraštes ir pirmus paragrafus. Dauguma straipsnių jau pirmoje pastraipoje atskleidžia, ar verta skaityti toliau. Nejauskite kaltės praleidę 90% informacijos – tai ne praleidimas, tai filtravimas.
Kaip paversti informaciją veiksmais versle
Turėti informaciją – tai tik pusė darbo. Tikroji vertė atsiranda, kai ją panaudojate. Versle tai gali reikšti skirtumą tarp sėkmės ir nesėkmės.
Vienas mano pažįstamas verslininkas, kuris užsiima IT paslaugomis, turi paprastą, bet efektyvią sistemą. Kiekvieną rytą jis praleidžia 20 minučių peržiūrėdamas savo informacijos srautus ir užduoda sau vieną klausimą: „Ar yra čia kažkas, kas keičia mano šiandienos prioritetus?” Dažniausiai atsakymas – ne. Bet kartą per savaitę ar dvi jis randa kažką, kas verčia persigalvoti strategiją, susisiekti su klientu, pasiūlyti naują sprendimą.
Pavyzdžiui, jis pastebėjo diskusiją LinkedIn, kad viena įmonė ieško sprendimo specifinei problemai. Ši įmonė nebuvo jo klientas, bet jis žinojo, kad turi būtent tai, ko jiems reikia. Parašė asmeninį pranešimą, pasiūlė pokalbį. Po mėnesio pasirašė sutartį 50 tūkstančių eurų. Tai įvyko tik todėl, kad jis matė tą diskusiją iš karto, kol problema dar buvo aktuali, o ne po mėnesio, kai įmonė jau būtų radusi sprendimą.
Versle informacijos panaudojimas gali būti įvairus:
Produkto kūrimas ir tobulinimas – stebėdami, ką sako klientai, ko prašo, su kokiomis problemomis susiduria, galite nuolat tobulinti savo pasiūlymą. Daugelis geriausių produkto funkcijų gimsta ne brainstorming sesijose, o klausantis rinkos.
Konkurencinis pranašumas – žinodami, ką daro konkurentai (ir svarbiau – ko nedaro), galite rasti nišas ir galimybes. Kartais konkurento klaida tampa jūsų galimybe.
Pardavimų galimybės – informacija apie įmonių plėtrą, investicijų raundus, naujas iniciatyvas gali tapti puikiu pretekstu susisiekti ir pasiūlyti savo paslaugas.
Rizikų valdymas – anksti pastebėti signalai apie rinkos pokyčius, reguliavimo pasikeitimus ar technologijų poslinkius leidžia prisitaikyti, kol dar ne vėlu.
Asmeninis gyvenimas: informacija kaip gyvenimo kokybės įrankis
Bet ne viskas sukasi apie verslą. Gebėjimas efektyviai valdyti informacijos srautus keičia ir asmeninį gyvenimą.
Finansai – stebėdami ekonomikos tendencijas, palūkanų normas, nekilnojamojo turto rinką, galite priimti geresnius sprendimus dėl investicijų, paskolų, pirkimų. Ne, jums nereikia tapti finansų analitiku. Pakanka suprasti pagrindines tendencijas ir žinoti, kada verta pasikonsultuoti su ekspertu.
Sveikata – medicinos tyrimai, nauji gydymo metodai, prevencijos rekomendacijos – visa tai gali turėti tiesioginės įtakos jūsų gerovei. Žinoma, čia ypač svarbu atskirti patikimus šaltinius nuo pseudomokslo.
Švietimas ir karjera – žinodami, kokios kompetencijos tampa vertingos, kokie sektoriai auga, kokios technologijos keičia darbo rinką, galite planuoti savo ar savo vaikų mokymąsi strategiškai.
Kelionės ir laisvalaikis – informacija apie įvykius, pasiūlymus, naujoves jūsų pomėgiuose gali praturtinti gyvenimą. Tas, kuris žino apie koncertą prieš išparduodant bilietus, apie naują restoraną prieš jį atrandant masėms, apie kelionių pasiūlymus prieš juos išnykstant – tiesiog gauna daugiau iš gyvenimo.
Praktinė 30 dienų sistema norintiems pradėti šiandien
Gerai, teorijos užtenka. Štai konkretus planas, kaip per mėnesį sukurti savo informacijos valdymo sistemą.
1 savaitė: Auditas ir planavimas
Pirmos trys dienos – stebėkite, kur dabar gaunate informaciją ir kiek laiko tam skirkite. Užsirašykite. Greičiausiai nustebsite, kiek laiko praleidžiate beprasmiškai scrollindami.
Ketvirta-penkta diena – apibrėžkite 3-5 pagrindines sritis, kuriose norite būti informuoti. Būkite konkretūs.
Šešta-septinta diena – kiekvienai sričiai suraskite 5-10 pirminių šaltinių (žmonės, svetainės, bendruomenės).
2 savaitė: Įrankių diegimas
Pasirinkite vieną agregavimo įrankį (Feedly, Inoreader ar pan.) ir sukonfigūruokite jį su visais RSS šaltiniais.
Sukurkite Twitter sąrašus su ekspertais iš jūsų sričių.
Nustatykite Google Alerts specifiniams terminams.
Susikurkite „skaitysiu vėliau” sistemą.
3 savaitė: Rutinos formavimas
Nustatykite konkretų laiką informacijos peržiūrai – pavyzdžiui, 8:00-8:30 kiekvieną rytą.
Praktikuokite greitą filtravimą – skaitykite tik antraštes, atidaryti tik tai, kas tikrai atrodo svarbu.
Pradėkite žymėti įdomius dalykus ir galvoti, kaip juos galėtumėte panaudoti.
4 savaitė: Optimizavimas ir veiksmų integracija
Peržiūrėkite, kurie šaltiniai davė vertingiausios informacijos, o kurie tik triukšmą. Koreguokite.
Sukurkite sistemą, kaip informaciją paversite veiksmais – galbūt tai užduočių sąrašas, galbūt idėjų dokumentas.
Įvertinkite rezultatus – ar radote bent vieną vertingą įžvalgą ar galimybę? Jei taip – sistema veikia.
Kai informacija tampa jūsų antruoju asmeniu
Matote, viskas sukasi ne apie tai, kad turėtumėte daugiau informacijos. Priešingai – tai apie tai, kaip turėti mažiau, bet tinkamos informacijos. Kaip ją gauti greičiau nei kiti. Kaip ją panaudoti efektyviau.
Žmonės, kurie šiandien sėkmingai valdo verslus, daro karjerą, priima protingus sprendimus – jie nebūtinai protingesni ar darbštesni už kitus. Jie tiesiog geriau informuoti. Jie mato galimybes, kurias kiti praleidžia. Jie pasiruošę pokyčiams, kurie kitus užklumpa netikėtai. Jie žino, ką reikia žinoti, kai reikia žinoti.
Ir štai kas įdomiausia – kuo daugiau praktikuojate šią sistemą, tuo lengviau ji tampa. Jūsų smegenys pradeda automatiškai atpažinti svarbią informaciją. Jūsų tinklas auga – žmonės pradeda jus laikyti gerai informuotu ir patys pradeda dalintis informacija su jumis. Susidaro teigiamas ciklas.
Taip, pradžioje reikės pastangų sukurti sistemą. Bet pagalvokite taip: jei investuotumėte mėnesį laiko ir po to kiekvieną dieną turėtumėte pranašumą prieš 90% žmonių savo srityje – ar neverta? Jei per metus rastumėte bent kelias galimybes, kurias kitaip būtumėte praleidę – ar tai neatsiperka šimteriopai?
Informacija šiandien nėra galia. Galia – tai sugebėjimas valdyti informaciją. Ir šis sugebėjimas, kaip ir bet koks kitas įgūdis, yra išmokstamas. Pradėkite šiandien. Rytoj jau būsite žingsnį priekyje tų, kurie vis dar skęsta chaotiškame naujienų sraute.