I. BENDROJI DALIS
1.1. Lietuvos šaudymo sporto sąjunga (LŠSS) yra savarankiška visuomeninė organizacija, atkurta 1990 metų vasario 10 d. Vilniuje įvykusios Lietuvos šaudymo sporto mėgėjų atstovų suvažiavimo nutarimu. LŠSS jurisdikcija apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją.
1.2. LŠSS veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Visuomeninių organizacijų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos nutarimų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais šiais įstatais. LŠSS savo veikloje remiasi narių iniciatyva.
1.3. LŠSS yra juridinis asmuo, turi savo balansą, antspaudą su savo pavadinimu, atsiskaitomąsias ir valiutines sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotuose bankuose, taip pat gali turėti vieną valiutinę sąskaitą bet kurios kitos valstybės banke.
1.4. LŠSS būstinė yra Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste, Žemaitės g. 6. LŠSS valdybos nutarimu ji gali būti perkelta į kitą vietą.

II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
2.1. Plėtoti, populiarinti ir apjungti šaudymo sportą Lietuvoje, stiprinti jo materialinę bazę, rengti aukšto meistriškumo sportininkus.
2.2. Ginti sportininkų, trenerių, kitų LŠSS narių teises. Demokratizuoti Lietuvos šaudymo sportą, šalinti iš jo viską, kas prieštarauja olimpinio judėjimo idealams ir principams, kovoti prieš dopingą sporte.
2.3. Atstovauti Lietuvos šaudymo sportą užsienyje. Tęsti Lietuvos šaudymo sporto sąjungos 1934 metais pradėtą veiklą šaudymo sporto vystymo tarptautiniame judėjime.
2.4. Siekdama šių tikslų, LŠSS:
2.4.1. Bendradarbiauja su valstybinėmis sporto organizacijomis ir visuomeninėmis sportą remiančiomis organizacijomis.
2.4.2. Pripažįsta Olimpinę chartiją ir atstovauja Lietuvos šaudymo sportą Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veikloje.
2.4.3. Atstovauja Lietuvos šaudymo sportą tarptautinėje šaudymo sąjungoje (UIT) ir Europos šaudymo konfederacijoje.
2.4.4. Rengia Lietuvos čempionatus ir kitas šaudymo sporto varžybas Lietuvoje, deleguoja savo narius atstovauti Lietuvos šaudymo sportą už Lietuvos Respublikos ribų.
2.4.5. Rengia mokomąsias treniruočių stovyklas ir vadovauja Lietuvos šaudymo sporto rinktinių pasirengimui varžyboms.
2.4.6. Propaguoja šaudymo sportą Lietuvoje.
2.4.7. Organizuoja kursus, seminarus trenerių, sporto-teisėjų, kitų šaudymo sporto specialistų kvalifikacijai kelti.
2.4.8. Skatina ir apdovanoja aktyvius LŠSS narius. Tarpininkauja suteikiant nusipelniusiems šaudymo sportui nariams Lietuvos Respublikos garbės vardus ir apdovanojimus.

III. LŠSS TEISĖS
3.1. Nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius.
3.2. Steigti visuomenės informavimo priemones, užsiimti leidyba.
3.3. Įstoti į tarptautines visuomenines (nevalstybines) organizacijas, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja Lietuvos respublikos Konstitucijai ir įstatymams, LŠSS įstatams. Palaikyti ryšius su kitų valstybių visuomeninėmis, taip pat tarptautinėmis organizacijomis, sudaryti su jomis susitarimus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams ir šiems įstatams.
3.4. Organizuoti susirinkimus, konferencijas, seminarus, kursus ir kitus šaudymo sporto plėtojimui reikalingus renginius. Skirti atstovus kitose šalyse.
3.5. Pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti.
3.6. Samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai.
3.7. Gauti lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių visuomeninių organizacijų, nevalstybinių organizacijų, fondų, taip pat asmenų.
3.8. Steigti (būti steigėju) fondus, įmones, registruojamas ir veikiančias pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
3.9. Steigti LŠSS teritorinius padalinius, rėmimo grupes, kitus struktūrinius padalinius (taip pat turinčius juridinio asmens teises).

IV. LŠSS NARIAI
4.1. LŠSS sudaro:
4.1.1. Tikrieji nariai - visuomeninės organizacijos (juridiniai asmenys), kurie vysto ir populiarina šaudymo sportą, pareiškę norą ir prašymą valdybai, ir pripažįstantys šiuos įstatus. Šių organizacijų nariai (amžiaus cenzo nėra) gauna LŠSS nario bilietus ir moka nario mokestį.
4.1.2. Rėmėjai - fiziniai asmenys, organizacijos (jei tai neprieštarauja jų veiklą normuojantiems dokumentams) pritariantys LŠSS tikslams ir teikiantys jai finansinę ir / ar materialinę paramą.
4.1.3. Garbės nariai - asmenys, nusipelnę Lietuvos šaudymo sportui.
4.2. LŠSS nariais gali būti visi šaudymo sporto klubuose ir kitokiose organizacijose susibūrę mėgėjai, išskyrus:
4.2.1. asmenis, sergančius psichinėmis ligomis arba esančius narkologinio dispanserio įskaitoje.
4.2.2. asmenis, nuteistus už nusikaltimus naudojant fizinį smurtą arba ne kartą teistus už panašaus pobūdžio nusikaltimus praeityje.
4.3. Stojantis į LŠSS pateikia valdybai prašymą, kurį ji turi išnagrinėti ir eiliniame valdybos posėdyje priimti sprendimą. Esant sudėtingoms aplinkybėms, prašymo svarstymas gali būti atidėtas sekančiam posėdžiui.
Garbės nario vardą valdybos teikimu tvirtina LŠSS suvažiavimas.

V. LŠSS NARIŲ TEISĖS
5.1. Deleguoti savo atstovus (kuriems yra sukakę ne mažiau 18 metų) į LŠSS suvažiavimus, konferencijas, kuriose jie gali būti rinkti ir išrinkti į bet kurią LŠSS valdymo grandį. Delegavimo kvotas nustato LŠSS valdyba.
5.2. Dalyvauti LŠSS organizuojamose renginiuose.
5.3. Teikti pasiūlymus LŠSS darbui tobulinti.
5.4. Naudotis LŠSS žinioje esančia informacija, materialinėmis vertybėmis, LŠSS simbolika ir sporto inventoriumi.
5.5. Savanoriškai išstoti iš LŠSS. Išstojusiam nariui grąžinamos tos vertybės, kurios buvo jo skirtos LŠSS pagal nuomos, perdavimo laikinam naudojimui sutartis, lėšų paskolos sutartis.
5.6. LŠSS garbės nariai turi teisę nemokamai (be starto, įėjimo ar kitų mokesčių) dalyvauti LŠSS renginiuose, patariamojo balso teise dalyvauti LŠSS suvažiavimuose (konferencijose), yra atleisti nuo nario mokesčio.
5.7. Rėmėjai ar jų įgaliotieji atstovai patariamojo balso teise gali dalyvauti LŠSS suvažiavimuose (konferencijose), nemokamai - LŠSS renginiuose.

VI. LŠSS PAREIGOS
6.1. Aktyviai dalyvauti plėtojant šaudymo sportą. Garbingai kovoti varžybose, gerbti priešininką, nenaudoti varžybų taisyklėmis draudžiamos įrangos, metodų.
6.2. Laikytis LŠSS įstatų.
6.3. Saugoti ir tikslingai naudoti LŠSS turtą.
6.4. Laiku mokėti nario mokestį, vykdyti kitus susitarimus ir vadovaujančių grandžių nutarimus. Nario mokesčio dydį nustato LŠSS valdyba.
6.5. Pripažinti ir laikytis Olimpinės chartijos, Tarptautinio olimpinio komiteto Medicinos kodekso.

VII. DRAUSMINĖS NUOBAUDOS
7.1. LŠSS nariai už įstatų nesilaikymą ir elgesį, nesuderintą su LŠSS nario vardu, gali būti nubausti:
7.1.1. Įspėjimu.
7.1.2. Viešu papeikimu.
7.1.3. Narystės sustabdymu laikotarpiui nuo 3 mėnesių iki 1 metų.
7.1.4. Pašalinimu iš LŠSS.
7.2. Sprendimą apie nuobaudą priima valdyba. LŠSS narys laikomas pašalintu, jeigu tam pritaria 2 / 3 valdybos narių.
7.3. Nariui su skyriaus sprendimu nesutikus, jo apeliaciją nagrinėja LŠSS suvažiavimas, arba tarp suvažiavimų - konferencija. Sprendimas priimamas paprasta balsų dauguma ir yra galutinis.
7.4. narys per 2 mėnesius nuo metų pradžios nesumokėjęs metinio nario mokesčio netenka teisės dalyvauti einamųjų metų LŠSS renginiuose.

VIII. VADOVAVIMAS LŠSS
8.1. LŠSS aukščiausias valdymo organas yra LŠSS tikrųjų narių delegatų ataskaitinis - rinkiminis suvažiavimas (toliau - suvažiavimas), kurį šaukia valdyba ne rečiau, kaip kartą į keturis metus. Neeilinį suvažiavimą gali sušaukti LŠSS tikrieji nariai (pareikalavus ne mažiau kaip 1 / 3 narių) arba valdybai atsistatydinus. Tarp suvažiavimų gali būti šaukiama konferencija.
8.2. Suvažiavimo rengimo datą, delegatų skaičių ir atstovavimo kvotas nustato LŠSS valdyba. Suvažiavimas yra teisėtas dalyvaujant daugiau pusės delegatų. Suvažiavimo darbotvarkė delegatams išsiunčiama ne vėliau kaip 30 dienų iki suvažiavimo. Delegatų pasiūlymai pateikiami raštu ne vėliau, kaip 15 dienų iki suvažiavimo. Datos skaičiuojamos pagal pašto žymeklius ant vokų arba pasiūlymo pateikimo valdybai registracijos datą.
8.3. Suvažiavime dalyvauja ir turi balsavimo teisę valdybos nariai, LŠSS prezidentas ir generalinis sekretorius.
8.4. LŠSS delegatų suvažiavimas slaptu balsavimu balsų dauguma keturių metų laikotarpiui renka: prezidentą, generalinį sekretorių, ne mažiau dviejų asmenų revizinę komisiją ir jos pirmininką, valdybą, sudarytą iš skrendančių taikinių šaudymo ir kulkinio šaudymo skyrių. Šių skyrių valdybos narius renka atitinkamai šių šaudymo sporto šakų delegatai.
8.5. LŠSS delegatų suvažiavimas atviru balsavimu 2 / 3 balsų dauguma tvirtina LŠSS įstatus, jų pakeitimus. Paprasta balsų dauguma vertinama valdybos veikla, sprendžiami LŠSS narių rašymai, priimama programa naujam olimpiniam ciklui, kiti veiklos planai bei gauti rezultatai.
8.6. Laikotarpiu tarp suvažiavimų aukščiausi valdymo organai (mažėjimo tvarka) yra: konferencija, valdybos posėdis, valdybos skyriaus posėdis. konferencija yra šaukiama priimti svarbiems LŠSS veiklos planų papildymams ir daliniams pakeitimams, įstatų papildymams ir pakeitimams. Sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka tokia pati kaip suvažiavime.

IX. LŠSS VALDYMO ORGANŲ STRUKTŪRA
9.1. LŠSS valdymo organai yra prezidentas, generalinis sekretorius ir valdyba (iš viso 18 narių).
9.2. Valdybą sudaro du tapatūs, vienodas teises turintys dviejų šaudymo sporto šakų - skrendančių taikinių šaudymo ir kulkinio šaudymo, skyriai. Valdyboje yra 16 narių:
9.2.1. Viceprezidentai (du): skrendančių taikinių šaudymui ir kulkiniam šaudymui.
9.2.2. Generalinio sekretoriaus pavaduotojai (du).
9.2.3. Teisėjų ir techninių komitetų pirmininkai (du).
9.2.4. Trenerių tarybų pirmininkai (du).
9.2.5. Po keturis valdybos skyrių narius (aštuoni).
9.3. Prie valdybos yra išrinkti:
9.3.1. Revizijos komisija ir jos pirmininkas.
9.3.2. Trenerių taryba.
9.3.3. Teisėjų kolegija.
9.3.4. Komisijos, sudarytos suvažiavimo ir valdybos skyrių nuožiūra.
9.4. Suvažiavimas ar valdybų skyriai gali įkurti atitinkamų skyrių direktoratus, į kuriuos įeina rėmėjai.
9.5. Finansinę LŠSS dokumentaciją tvarko etatinis darbuotojas - buhalteris.

X. VALDYMO ORGANŲ FUNKCIJOS IR KOMPETENCIJA
10.1. LŠSS valdyba koordinuoja ir vadovauja LŠSS veiklai ir atsiskaito suvažiavimui.
10.2. Valdyba atsako už pagrindines LŠSS veiklos kryptis ir visus einamuosius reikalus. Savo sprendimus priima balsų dauguma, remiasi LŠSS įstatais ir suvažiavimo nutarimais. Valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja prezidentas ir / ar generalinis sekretorius ir ne mažiau pusė valdybos narių.
10.2.1. Valdyba nustato LŠSS veiklai reikalingų etatinių darbuotojų skaičių ir jų atlyginimo dydį. Lietuvos respublikos įstatymų tvarka samdo ir atleidžia LŠSS buhalterį, kitus etatinius darbuotojus.
10.2.2. Valdyba tvirtina arba panaikina LŠSS valdybos skyrių, prezidento, generalinio sekretoriaus nutarimus ir potvarkius.
10.2.3. Valdyba nurodo asmenis, turinčius parašo teisę ir įvardija jų pasirašymo teisės rūšį. Nustato metinio nario mokesčio dydį.
10.2.4. Valdyba turi teisę laikinai kooptuoti į valdybą naujus narius vietoje ilgam laikui išvykusių ar dėl kitos priežasties LŠSS veikloje nedalyvaujančių narių iš suvažiavimo prie valdybos išrinktų struktūrų narių tarpo.
10.2.5. Valdyba Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka šaudymo sporto vystymo tikslu gali steigti (būti steigėju), reorganizuoti, bei likviduoti fondus, įmones, kitus sau pavaldžius struktūrinius padalinius, turinčius juridinio asmens teises.
10.3. LŠSS valdybos skyrius atsako už pagrindines savo šaudymo sporto šakos raidos kryptis, sportinio meistriškumo lygį ir einamuosius reikalus. Sprendimus priima balsų dauguma, remiasi LŠSS įstatais ir suvažiavimo, konferencijos, valdybos nutarimais.
Valdybos skyriaus posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja atitinkamas viceprezidentas ir / arba generalinis sekretorius ir ne mažiau pusė valdybos narių.
10.4. LŠSS prezidentas atsako už LŠSS tikslų ir veiklos principų įgyvendinimą, pirmininkauja suvažiavimui, konferencijai, valdybos posėdžiams. Pagal pareigas jis yra visų komisijų narys. Atsako už LŠSS finansinę veiklą jam patikėtose srityse.
10.5. LŠSS viceprezidentai koordinuoja valdybos atitinkamų skyrių veiklą, valdybos sprendimu gali pavaduoti prezidentą tais atvejais, kai pastarasis negali dalyvauti.
10.6. Revizijos komisija ne rečiau kaip kartą į metus tikrina LŠSS finansinę veiklą. Komisijos pirmininkas atsiskaito suvažiavimui arba valdybai (tais metais kai suvažiavimo nėra).
10.7. Buhalteris tvarko LŠSS finansinę dokumentaciją ir pateikia suvažiavimui ataskaitą, aprobuotą revizijos komisijos. Metais tarp suvažiavimų buhalteris pateikia ataskaitą valdybai apie kiekvieno skyriaus finansinę veiklą atskirai.
10.8. Generalinis sekretorius atsako už LŠSS susirašinėjimą su kitomis organizacijomis, turi teisę dalyvauti be kurios komisijos posėdyje. Pavaduoja prezidentą ar viceprezidentą valdybos ar skyrių posėdžiuose, kitose LŠSS veiklos srityse. Stebi įstatų, susirinkimų nutarimų laikymąsi ir apie pažeidimus informuoja prezidentą, valdybą, revizijos komisiją. Kviečia į susirinkimus narius, kurių kompetencijoje yra sprendžiami klausimai. Atsako už LŠSS finansinę veiklą jam patikėtose srityse.
10.9. Generalinio sekretoriaus pavaduotojai atsako už atitinkamų valdybos skyrių susirinkimų raštvedybą, stebi susirinkimų nutarimų ir LŠSS įstatų laikymąsi. Apie pažeidimus informuoja atitinkamus viceprezidentus ir generalinį sekretorių. Turi teisę dalyvauti bet kuriame savo skyriaus komisijos posėdyje. Kviečia į susirinkimą narius, kurių kompetencijoje yra sprendžiami klausimai. Registruoja skyrių narių pasiūlymus.
10.10. Trenerių tarybas (kiekvieno skyriaus - pirmininką ir ne mažiau dviejų narių) renka suvažiavimo atitinkamų skyrių delegatai. Konferencija gali išrinkti kitus narius vietoj išvykusių ar dėl kitų priežasčių nedalyvaujančių LŠSS veikloje narių. Trenerių taryba kasmet atsiskaito atitinkamam valdybos skyriui.
10.10.1. Trenerių taryba teikia pasiūlymus visais šaudymo sporto raidos ir specialistų kvalifikacijos kėlimo klausimais.
10.10.2. Su teisėjų kolegija rengia šaudymo sporto taisyklių ir varžybų nuostatų bei jų pakeitimų projektus ir pateikia tvirtinti juos valdybai.
10.10.3. Rekomenduoja trenerius darbui su rinktinėmis sportinėse stovyklose ir išvykoms į varžybas.
10.11. Teisėjų kolegijas (kiekvieno skyriaus - pirmininką ir ne mažiau du narius) renka suvažiavimas. Konferencija gali išrinkti kitus narius vietoj išvykusių ar dėl kitos priežasties nedalyvaujančių LŠSS veikloje narių. Teisėjų kolegija kasmet atsiskaito atitinkamam valdybos skyriui.
10.11.1. Kolegija tvarko teisėjų darbo apskaitą, sudaro geriausių teisėjų sąrašus, teikia kandidatus įgyti teisėjų kvalifikacines kategorijas.
10.11.2. Su trenerių taryba rengia šaudymo sporto taisyklių ir varžybų nuostatų bei jų pakeitimų projektus ir pateikia tvirtinti juos valdybai.
10.11.3. Rekomenduoja ir organizuoja teisėjus LŠSS rengiamoms varžyboms.
10.12. Kitos komisijos sudaromos valdybos skyrių nuožiūra.
10.13. Direktoratai teikia valdybai (valdybos skyriams) pasiūlymus finansinės ir kitokios LŠSS veiklos klausimais.

XI. LŠSS NUOSAVYBĖ IR LĖŠOS
11.1. LŠSS nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, šaudyklos ir jų įranga, sportiniai ginklai ir šaudmenys jiems, kitas šaudymo inventorius, leidyklos, spaustuvės, transporto priemonės, kitas turtas, reikalingas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, kuris gali būti įsigytas už LŠSS priklausančias lėšas, taip pat dovanojimo ar kitokiu teisėtu keliu.
11.2. LŠSS lėšas sudaro:
11.2.1. Įstatuose numatyti narių ar veikloje dalyvaujančių asmenų mokesčiai.
11.2.2. Rėmėjų, fizinių asmenų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų dovanotos (paaukotos) lėšos.
11.2.3. Valstybės lėšos, skirtos tikslinių programų įgyvendinimui.
11.2.4. Pajamos iš leidybinės veiklos ir įsteigtų įmonių bei renginių pelno.
11.2.5. Nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos.
11.2.6. Lėšos gaunamos iš tarptautinių šaudymo sporto organizacijų.
11.2.7. Kredito įstaigų palūkanos už saugomas organizacijos lėšas.
11.2.8. Skolinto kapitalo lėšos.
11.2.9. Kitos teisėtai gautos lėšos.

XII. LŠSS LĖŠŲ NAUDOJIMAS
12.1. Šaudymo sporto varžybų Lietuvoje finansavimui, Lietuvos šaudymo sporto rinktinių rengimo ir dalyvavimo varžybose Lietuvoje ir užsienyje finansavimui.
12.2. Inventoriaus, sportinių bazių įsigijimui ir nuomai.
12.3. Steigti prizams, premijoms, stipendijoms, materialiai LŠSS narių paramai.
12.4. Organizacinei LŠSS veiklai, etatinių darbuotojų išlaikymui.
12.5. Įstatymais numatytais atvejais įmokoms į valstybės biudžetą sumokėti.
12.6. Kietiems LŠSS įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
12.7. Lėšų ir pajamų naudojimą ne rečiau kaip vieną kartą per metus tikrina LŠSS revizijos komisija, kuri su tikrinimo dokumentais supažindina LŠSS prezidentą, generalinį sekretorių ir valdybą ir pateikia LŠSS suvažiavimui.

XIII. LŠSS ATSAKOMYBĖ
13.1. LŠSS atsako už savo prievoles visu turimu turtu.
13.2. LŠSS neatsako už savo narių prievoles, o nariai neatsako už LŠSS prievoles.
13.3. LŠSS padarę žalą fiziniams ir juridiniams asmenims, privalo ją atlyginti savo turtu įstatymų numatyta tvarka.

XIV. SAMDOMŲ DARBUOTOJŲ DARBO TEISINIS REGULIAVIMAS
14.1. LŠSS valdyba su samdomais darbuotojais sudaro darbo sutartis įstatymų numatyta tvarka.
14.2. Asmenys, dirbantys LŠSS pagal darbo sutartį, turi teisę į socialinį draudimą bei kitas teises ir garantijas, kurios įstatymų numatytos asmenims, dirbantiems valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
14.3. Šiems tikslams LŠSS į valstybinį socialinio draudimo fondą moka tokias pat įmokas kaip ir valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos.

XV. LŠSS VEIKLOS NUTRAUKIMAS
15.1. LŠSS veiklą gali nutraukti eilinis arba neeilinis LŠSS delegatų suvažiavimas, kai už LŠSS likvidavimą pasisako daugiau kaip 2 / 3 dalyvaujančių delegatų arba Lietuvos Respublikos įstatymais numatytos valstybės institucijos sprendimu.
15.2. Priėmus sprendimą nutraukti LŠSS veiklą, jos turtas, likęs patenkinus visų LŠSS kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis dirbusiais pagal darbo sutartis, panaudojamas pagal LŠSS suvažiavimo nutarimą, nepažeidžiant galiojančių įstatymų.

Lietuvos šaudymo sporto sąjungos įstatai priimti 1996 m. gegužės 4 d. Rokiškyje įvykusioje sąjungos konferencijoje.