In English

Varžybų kalendorius

Šaulių f o r u m a s

Mus galite rasti ir ČIA:

GUNCARE

European Shooting Confederation

International Shooting Sport Federation

Shooting.by

LŠSS įstatai
 
LIETUVOS
ŠAUDYMO SPORTO SĄJUNGOS
ĮSTATAI 
atsisiųsti

Lietuvos šaudymo sporto sąjungos
ĮSTATAI

Sąvokos:
LŠSS - reiškia asociaciją Lietuvos šaudymo sporto sąjunga, kurios juridinio asmens kodas yra 191683884.
Susirinkimas - reiškia LŠSS aukščiausią organą visuotinį narių susirinkimą. LŠSS visuotinis narių susirinkimas gali būti eilinis ir neeilinis.
Valdyba - reiškia renkamą LŠSS kolegialų valdymo organą - valdybą.
Prezidentas - reiškia renkamą LŠSS vienasmenį valdymo organą - prezidentą. Viceprezidentai - reiškia SŠK ir KŠK išsirinktus pirmininkus.
Generalinis sekretorius - reiškia fizinį asmenį, išrinktą Susirinkimo ir vykdantį Prezidento, Valdybos nutarimus bei kasdieninę LŠSS administracinę veiklą.
SŠK - reiškia LŠSS Stendinio šaudymo komitetą.
KŠK - reiškia LŠSS Kulkinio šaudymo komitetą.
LŠSS Kiti organai - reiškia laikiną LŠSS kasdieninės veiklos formą, kurios sudėtį, tikslus, darbo tvarką / reglamentą tvirtina Valdyba. Tai gali būti komitetai, komisijos, darbo grupės, tarybos (pavyzdžiui trenerių taryba, teisėjų kolegija, ginčų komisija) ir kitokios veiklos formos.
Įstatai - reiškia šiuos LŠSS įstatus.

1. Bendroji dalis
1.1. LŠSS yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma - asociacija.
1.2. LŠSS veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kitais įstatymais, teisės aktais bei šiais įstatais.
1.3. LŠSS pripažįsta Olimpinę chartiją ir Pasaulinį antidopingo kodeksą;
1.4. LŠSS savo veikloje jungia ir atstovauja dviem lygias teises turinčioms šaudymo sporto šakoms - stendinio šaudymo ir kulkinio šaudymo sporto šakoms.
1.5. LŠSS vienintelė organizacija, pripažinta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Tarptautinės šaudymo sporto federacijos ir Europos šaudymo konfederacijos, kaip Lietuvos Respublikos šaudymo sporto atstovė;
1.6. LŠSS gali stoti į kitas nacionalines ar tarptautines organizacijas, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams, taip pat šiuose įstatuose nurodytiems LŠSS veiklos tikslams.
1.7. LŠSS pavadinimas yra Lietuvos šaudymo sporto sąjunga.
1.8. LŠSS buveinė yra nustatoma ir keičiama visuotinio narių susirinkimo sprendimu.
1.9. LŠSS už savo prievoles atsako visu jai priklausančiu turtu. LŠSS neatsako už savo narių prievoles, o nariai neatsako už LŠSS prievoles.
1.10. LŠSS turi savo balansą, antspaudą su savo pavadinimu, simboliką - vėliavą, ženklą, emblemą, (gali turėti kitą simboliką), sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotuose bankuose, taip pat ir užsienio valstybėse įstatymų nustatyta tvarka.
1.11. LŠSS veiklos terminas neribotas. LŠSS finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
1.12. LŠSS yra paramos gavėja ir turi teisę gauti paramą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

2. LŠSS veiklos tikslai ir rūšys
2.1. LŠSS veiklos tikslai:
2.1.1. plėtoti, populiarinti ir apjungti šaudymo sportą Lietuvoje, stiprinti jo materialinę bazę, rengti didelio meistriškumo sportininkus;
2.1.2. vienyti šaudymo, kaip sporto šakos, mėgėjus bendrai veiklai, aktyviam, kultūringam gyvenimo būdui ir poilsiui, koordinuoti jų veiklą;
2.1.3. ginti šaudymo sporto sportininkų, trenerių, teisėjų ir kitų specialistų teises;
2.1.4. demokratizuoti Lietuvos šaudymo sportą, šalinti iš jo viską, kas prieštarauja olimpinio judėjimo idealams ir principams; kovoti prieš dopingą sporte;
2.1.5. atstovauti Lietuvos šaudymo sportui užsienyje; tęsti Lietuvos šaudymo sporto sąjungos 1934 metais pradėtą veiklą šaudymo sporto vystymo tarptautiniame judėjime.
2.2. LŠSS siekdama šių įstatų 2.1. punkte nurodytų tikslų, užsiima šia veikla:
2.2.1. rengia ir įgyvendina ilgalaikę šaudymo sporto plėtojimo programą;
2.2.2. bendradarbiauja su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis;
2.2.3. atstovauja Lietuvos šaudymo sportui Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veikloje;
2.2.4. atstovauja Lietuvos šaudymo sportui Tarptautinėje šaudymo sporto federacijoje ir Europos šaudymo konfederacijoje;
2.2.5. propaguoja šaudymo sportą Lietuvoje;
2.2.6. sudaro ir tvirtina šaudymo sporto varžybų Lietuvoje kasmetinį kalendorių;
2.2.7. rengia Lietuvos čempionatus ir kitas šaudymo sporto varžybas Lietuvoje;
2.2.8. sudaro Lietuvos rinktinę ir deleguoja ją atstovauti Lietuvos šaudymo sportą olimpinėse žaidynėse, Europos žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kituose tarptautinėse šaudymo sporto varžybose;
2.2.9. rengia mokomąsias treniruočių stovyklas ir vadovauja Lietuvos šaudymo sporto rinktinių pasirengimui varžyboms;
2.2.10. tvarko šaudymo sporto apskaitą, t.y. renka ir saugo duomenis ir informaciją apie oficialius šaudymo turnyrus Lietuvoje, Lietuvos rekordus, sportininkų kvalifikaciją, reitingus ir kt.;
2.2.11. skiria LŠSS apdovanojimus;
2.2.12. ruošia ir skelbia dokumentus, susijusius su šaudymo sportu;
2.2.13. organizuoja kursus, seminarus trenerių, sporto teisėjų, kitų šaudymo sporto specialistų kvalifikacijai kelti;
2.2.14. skatina ir apdovanoja aktyvius LŠSS narius ir jų narius; tarpininkauja suteikiant nusipelniusiems šaudymo sportui asmenims Lietuvos Respublikos garbės vardus ir apdovanojimus;
2.2.15. organizuoja įvairius renginius, diskusijas LŠSS nariams juos dominančiais klausimais;
2.2.16. padeda užtikrinti vaikų ir jaunimo fizinį bei dvasinį lavinimą;
2.2.17. padeda užtikrinti vaikų ir jaunimo užimtumą, siekiant mažinti jų nusikalstamumą;
2.2.18. padeda kelti praktikuojančių šaudymą sportinį meistriškumą;
2.2.19. bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir kitomis valstybinėmis įstaigomis kariuomenės bei civilinės gynybos populiarinimo klausimais;
2.2.20. prireikus tarpininkauja valstybės institucijose ir kituose organizacijose, dėl LŠSS narių - sporto klubų, jų narių, taip pat sportininkų, trenerių, teisėjų, kitų specialistų ir organizatorių sporto veiklos organizavimo klausimais;
2.2.21. skleidžia ir platina informaciją apie LŠSS veiklą, LŠSS rėmėjus, propaguoja LŠSS tikslus ir uždavinius;
2.2.22. leidžia laikraščius, apžvalgas ir kitus informacinius leidinius šaudymo, kaip sporto šakos, tematika;
2.2.23. remia, plėtoja ir organizuoja šaudymo, kaip sporto šakos, atstovų ryšius, bendravimą, taip pat tarptautinį bendradarbiavimą;
2.2.24. renka ir archyvuoja duomenis apie Lietuvos šaudymo sporto istoriją.
2.3. LŠSS, siekdama šių įstatų 2.1. punkte nurodytų tikslų, vykdo šių rūšių veiklą:
2.3.1. Laikraščių spausdinimas;
2.3.2. Kitas spausdinimas;
2.3.3. Parengiamoji spausdinimo ir žiniasklaidos veikla;
2.3.4. Knygų leidyba;
2.3.5. Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba;
2.3.6. Laikraščių leidyba;
2.3.7. Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba;
2.3.8. Kita leidyba;
2.3.9. Reklama;
2.3.10. Sportinis ir rekreacinis švietimas;
2.3.11. Švietimui būdingų paslaugų veikla;
2.3.12. Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas;
2.3.13. Vaikų poilsio stovyklų veikla;
2.3.14. Poilsio ir sporto reikmenų nuoma ir išperkamoji nuoma;
2.3.15. Sporto įrangos nuoma;
2.3.16. Kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla;
2.3.17. Sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla;
2.3.18. Sportinė veikla;
2.3.19. Sporto įrenginių eksploatavimas;
2.3.20. Sporto klubų veikla;
2.3.21. Kūno rengybos centrų veikla;
2.3.22. Kita sportinė veikla;
2.3.23. Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla;
2.3.24. Narystės organizacijų veikla;
2.3.25. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla.

3. LŠSS nariai, jų teisės ir pareigos, naujų LŠSS narių priėmimo, LŠSS narių išstojimo ir pašalinimo iš LŠSS tvarka bei sąlygos.
3.1. LŠSS nariais gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešieji juridiniai asmenys (asociacijos, viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, sporto organizacijos, klubai, draugijos, mokymo įstaigos ir kitos organizacijos), kurie kultivuoja, plėtoja ar propaguoja šaudymo sportą, pripažįsta Įstatus ir Pasaulinį antidopingo kodeksą.
3.2. LŠSS nariai turi tokias teises:
3.2.1. dalyvauti ir balsuoti Susirinkimuose;
3.2.2. dalyvauti LŠSS veikloje, teikti pasiūlymus dėl LŠSS veiklos;
3.2.3. siūlyti kandidatus į LŠSS organus;
3.2.4. gauti LŠSS nario pažymėjimą;
3.2.5. naudotis LŠSS teikiamomis paslaugomis;
3.2.6. susipažinti su LŠSS dokumentais ir gauti LŠSS turimą informaciją apie jos veiklą;
3.2.7. bet kada išstoti iš LŠSS;
3.2.8. kitas teisės aktuose ir šiuose įstatuose nustatytas teises.
3.3. LŠSS nariai turi tokias pareigas:
3.3.1. laikytis LŠSS veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų, Įstatų bei LŠSS organų sprendimų, atitinkančių Lietuvos Respublikos teisės aktus ir šiuos įstatus;
3.3.2. aktyviai dalyvauti LŠSS veikloje, vykdyti savo įsipareigojimus;
3.3.3. Įstatų nustatyta tvarka mokėti nustatyto dydžio metinį nario mokestį;
3.3.4. pranešti raštu apie buveinės adreso, el. pašto adreso (jei yra) ir kitų rekvizitų pasikeitimą. Nepranešus apie pasikeitimą, pranešimai siunčiami paskutiniu LŠSS nurodytu adresu, el. pašto adresu ir laikomi įteiktais tinkamai;
3.3.5. LŠSS vardu reikšti nuomonę, teikti informaciją apie LŠSS ir jos veiklą tik esant rašytiniam LŠSS valdybos sutikimui;
3.3.6. neužsiimti veikla, galinčia pakenkti LŠSS prestižui ir reputacijai;
3.3.7. saugoti komercines ir kitokias LŠSS ir jos narių paslaptis bei konfidencialią informaciją ir neatskleisti jų jokiems tretiesiems asmenims;
3.4. LŠSS nariai iki einamųjų LŠSS finansinių metų pabaigos grynais pinigais arba pavedimu į LŠSS banko sąskaitą sumoka ateinančių metų LŠSS valdybos nustatyto dydžio metinį nario mokestį.
3.5. Juridinis asmuo, siekiantis tapti LŠSS nariu, turi atitikti šiuos kriterijus:
3.5.1. kandidato veikla turi atitikti LŠSS veiklos tikslus ir jo (kandidato) dalyvavimas turi būti reikšmingas LŠSS veiklai;
3.5.2. kandidatas turi turėti dviejų LŠSS narių rekomendacijas dėl kandidato į LŠSS narius priėmimo;
3.6. Juridinis asmuo, norintis tapti LŠSS nariu, Valdybai pateikia prašymą, kuriame turi būti nurodyti LŠSS nariu pageidaujančio tapti juridinio asmens stojimo į LŠSS tikslai, atstovaujama šaudymo sporto šaka ir savo veiklos aprašymas, aktualų juridinio asmens, norinčio tapti LŠSS nariu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašą, įstatų (nuostatų, statuto ar kito steigimo dokumento) kopiją, pareiškėjo dalyvių (dalininkų, narių ir pan.) sąrašą, dviejų LŠSS narių rekomendacijas apie kandidatą. LŠSS gali prašyti kandidato pateikti papildomus dokumentus bei duomenis apie kandidato veiklą. Valdyba pateikia kandidato prašymą su savo pasiūlymais Susirinkimui. Prašymas svarstomas artimiausiame Susirinkime. Svarstant kandidato prašymą, kandidatas gali būti pakviestas į Valdybos posėdį ir / ar Susirinkimą.
3.7. Jeigu yra pagrindo manyti, kad juridinis asmuo turi interesų, prieštaraujančių LŠSS tikslams, arba yra įsivėlęs į interesų konfliktą su LŠSS ir (ar) atskirais jos nariais, jį gali būti atsisakyta priimti į LŠSS.
3.8. Kandidatui į LŠSS narius pateikus visus reikalingus šiuose Įstatuose nurodytus dokumentus, atitinkant Įstatuose nurodytus kriterijus ir pageidaujant tapti LŠSS nariu nelaukiant artimiausio Susirinkimo, kandidato prašymu ir iniciatyva gali būti sušauktas neeilinis Susirinkimas naujo nario tvirtinimui. Tokiu atveju kandidatas į LŠSS narius sumoka Valdybos nustatytus neeilinio Susirinkimo rengimo kaštus, išlaidas.
3.9. LŠSS nariu tampama Susirinkimo sprendimu ir sumokėjus Valdybos nustatyto dydžio stojamąjį mokestį.
3.10. Naujas LŠSS narys grynais pinigais arba pavedimu į LŠSS banko sąskaitą per 1 (vieną) mėnesį po Susirinkimo dienos, kai buvo priimtas sprendimas priimti kandidatą į LŠSS narius, sumoka Valdybos nustatyto dydžio metinį nario mokestį, proporcingą metinio nario mokesčio dydžiui ir likusių einamųjų metų dienų skaičiui.
3.11. Iš LŠSS norintis išstoti narys privalo raštu pateikti LŠSS prašymą išstoti iš LŠSS. Narystė laikoma pasibaigusia nuo prašymo gavimo dienos.
3.12. LŠSS narys gali būti pašalintas iš LŠSS, jei jis:
3.12.1. nesilaiko LŠSS veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų, Įstatų ar LŠSS organų sprendimų, atitinkančių Lietuvos Respublikos teisės aktus bei Įstatus;
3.12.2. nedalyvauja LŠSS veikloje;
3.12.3. daugiau kaip 3 (tris) mėnesius vėluoja sumokėti metinį nario mokestį;
3.12.4. vykdo LŠSS tikslams prieštaraujančią veiklą ar sąmoningai kliudo LŠSS siekti savo tikslų;
3.12.5. turi interesų, prieštaraujančių LŠSS tikslams, arba yra įsivėlęs į interesų konfliktą su LŠSS ir (ar) atskirais jos nariais;
3.12.6. menkina LŠSS prestižą, formuoja neigiamą nuomonę apie ją ir (ar) jos narių veiklą;
3.13. Sprendimą dėl nario pašalinimo iš LŠSS priima Susirinkimas. Sprendimą dėl siūlymo pašalinti LŠSS narį gali priimti Valdyba. Valdybai priėmus sprendimą dėl siūlymo pašalinti narį, Valdyba informuoja šį narį ir pareikalauja, kad jis susilaikytų nuo veiklos, dėl kurios priimtas Valdybos sprendimas, arba pareikalauja atlikti aktyvius veiksmus tikslu pašalinti kliūtis, kurios trukdo narystei. Artimiausiu laiku vyksiantis Susirinkimas svarsto Valdybos siūlymą, ar pašalinti LŠSS narį. Valdybos sprendimas dėl siūlymo pašalinti LŠSS narį Susirinkimui nėra būtinas ir / ar privalomas, tai yra Susirinkimas gali pašalinti narį ir nesant Valdybos siūlymo / sprendimo.
3.14. Išstojęs iš LŠSS ar iš jos pašalintas juridinis asmuo praranda visas LŠSS nario teises. Iš LŠSS išstojusiam ar iš jos pašalintam juridiniam asmeniui stojamasis nario įnašas ir (ar) nario mokesčiai ar kitaip LŠSS nuosavybėn perduotos lėšos ar turtas negrąžinami.
3.15. Narystė LŠSS taip pat baigiasi LŠSS nariui (juridiniam asmeniui) pasibaigus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

4. LŠSS asocijuoti nariai. LŠSS gali turėti LŠSS asocijuotus narius. Tai yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys, kurie praktikuoja, plėtoja, propaguoja ar remia šaudymo sportą bei pripažįsta Įstatus. Asocijuoti nariai neturi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir šių įstatų asociacijos nariams suteikiamų teisių, išskyrus šiuose Įstatuose numatytas išimtis.
4.1. LŠSS asocijuoti nariai turi tokias teises:
4.1.1. gauti LŠSS asocijuoto nario pažymėjimą;
4.1.2. Valdybos nustatyta tvarka ir sąlygomis naudotis LŠSS teikiamomis paslaugomis;
4.1.3. gauti LŠSS turimą informaciją apie jos veiklą;
4.1.4. dalyvauti LŠSS veikloje, teikti pasiūlymus dėl LŠSS veiklos;
4.1.5. bet kada išstoti iš LŠSS.
4.2. LŠSS asocijuoti nariai gali būti pakviesti dalyvauti Susirinkimuose Įstatų 7.8 punkte numatyta tvarka svečių teisėmis. LŠSS asocijuoti nariai neturi balsavimo teisių LŠSS Susirinkimuose.
4.3. LŠSS asocijuotas narys moka Valdybos nustatytus įnašus LŠSS veiklai remti.
4.4. Juridinis asmuo, norintis tapti LŠSS asocijuotu nariu, Valdybai pateikia prašymą, kuriame turi būti nurodyti LŠSS asocijuotu nariu pageidaujančio tapti juridinio asmens stojimo į LŠSS tikslai ir savo veiklos aprašymas, aktualų juridinio asmens, norinčio tapti LŠSS asocijuotu nariu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašą. Fizinis asmuo, norintis tapti LŠSS asocijuotu nariu, Valdybai pateikia prašymą, kuriame turi būti nurodyti LŠSS asocijuotu nariu pageidaujančio tapti fizinio asmens stojimo į LŠSS tikslai ir gyvenimo aprašymas, dokumentą įrodantį priklausymą sporto ar kitai organizacijai kopiją (jei jis priklauso), asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, motyvacinį laišką. Prašymas svarstomas artimiausiame Valdybos posėdyje. Valdyba gali prašyti kandidato pateikti papildomus dokumentus bei duomenis apie kandidato veiklą. Svarstant kandidato prašymą, kandidatas gali būti pakviestas į Valdybos posėdį. Apie Valdybos sprendimą kandidatas į LŠSS asocijuotus narius informuojamas raštu.
4.5. LŠSS asocijuotu nariu tampama Valdybos sprendimu ir sumokėjus Valdybos nustatytą einamųjų metų įnašą LŠSS veiklai remti, nepriklausomai nuo to, kurią metų dieną tampama LŠSS asocijuotu nariu.
4.6. Asocijuotos narystės laikotarpis yra vieneri metai ir sutampa su LŠSS finansiniais metais. LŠSS asocijuoto nario narystė pratęsiama 1 (vieneriems) metams sumokėjus Valdybos nustatytą ateinančių metų įnašą LŠSS veiklai remti iki einamųjų LŠSS finansinių metų pabaigos, grynais pinigais arba pavedimu į LŠSS banko sąskaitą. Asocijuota narystė pratęsiama be atskiro Valdybos sprendimo. Iki einamųjų LŠSS finansinių metų pabaigos nesumokėjus Valdybos nustatyto ateinančių metų įnašo LŠSS veiklai remti, LŠSS asocijuoto nario narystė baigiasi einamųjų LŠSS finansinių metų paskutinę dieną.
4.7. Iš LŠSS norintis išstoti asocijuotas narys privalo pateikti raštu LŠSS Valdybai prašymą išstoti iš LŠSS asocijuotų narių. Asocijuota narystė laikoma pasibaigusi nuo prašymo gavimo Valdyboje dienos.
4.8. LŠSS asocijuoti nariai privalo laikytis Įstatų. Jeigu yra pagrindo manyti, kad LŠSS asocijuotas narys turi interesų, prieštaraujančių LŠSS tikslams, arba yra įsivėlęs į interesų konfliktą su LŠSS ir (ar) atskirais jos nariais bei asocijuotais nariais, jis gali būti pašalintas iš LŠSS asocijuotų narių Valdybos sprendimu.
4.9. Išstojęs iš LŠSS ar iš jos pašalintas asocijuotas narys praranda visas LŠSS asocijuoto nario teises. Iš LŠSS išstojusiam ar iš jos pašalintam asocijuotam nariui įnašas LŠSS veiklai remti ar kitaip LŠSS nuosavybėn perduotos lėšos ar turtas negrąžinami.

5. LŠSS gerbės nariai. LŠSS gali turėti LŠSS garbės narius. Tai asmenys, nusipelnę Lietuvos šaudymo sportui. Garbės nariais gali būti pripažįstami ir ypač nusipelnę LŠSS rėmėjai - fiziniai ir juridiniai asmenys, materialiai bei kitokiu būdu padedantys LŠSS įgyvendinti šiuose įstatuose numatytus tikslus. Garbės nariai gali dalyvauti, reikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus Susirinkimuose ir Valdybos posėdžiuose. LŠSS garbės nariai siūlomi LŠSS narių iniciatyva ir jų narystė tvirtinama Valdybos sprendimu. LŠSS garbės nariai neturi šiuose Įstatuose nustatytų balsavimo teisių.
5.1. LŠSS garbės nariai geranoriškai prisideda prie LŠSS veiklos savo žiniomis, kompetencija bei kitu intelektiniu turtu; LŠSS garbės nariai gali teikti konsultacijas su LŠSS veikla susijusiems asmenims. LŠSS garbės nariai taip pat gali atlikti kitas Valdybos numatytas funkcijas, išskyrus tas funkcijas, kurios pagal savo esmę gali būti atliekamos tik LŠSS narių ir / ar organų.
5.2. LŠSS garbės nariai privalo laikytis Įstatų. Šiurkščiais pažeidimais laikoma, kai yra pagrindo manyti, kad LŠSS garbės narys turi interesų, prieštaraujančių LŠSS tikslams ar sąmoningai kliudo LŠSS siekti savo tikslų, arba yra įsivėlęs į interesų konfliktą su LŠSS ir (ar) atskirais jos nariais, menkina LŠSS prestižą, formuoja neigiamą nuomonę apie ją ir (ar) jos narių veiklą arba atlieka kitus veiksmus, prieštaraujančius LŠSS tikslams.
5.3. LŠSS garbės nariai nemoka jokių su garbės statuso įgijimu bei naryste susijusių mokesčių.
5.4. Garbės narystė LŠSS pasibaigia šiais atvejais:
5.4.1. Garbės nariui raštu pareiškus norą nutraukti narystę;
5.4.2. Valdybos iniciatyva ir sprendimu - atšaukiant (pašalinant) visus ar pavienius LŠSS garbės narius už šiurkščius pažeidimus, numatytus Įstatų 5.2 punkte;

6. LŠSS organai
6.1. LŠSS organai yra šie:
6.1.1. Susirinkimas;
6.1.2. Valdyba;
6.1.3. Prezidentas;
6.1.4. Generalinis sekretorius;
6.1.5. SŠK ir KŠK;
6.1.6. Revizorius;
6.1.7. LŠSS Kiti organai.
6.2. LŠSS įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.
6.3. LŠSS organai privalo veikti tik LŠSS ir LŠSS narių naudai. LŠSS organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Įstatus ar yra priešingi Įstatuose nurodytiems LŠSS veiklos tikslams.

7. Visuotinis LŠSS narių susirinkimas
7.1. Susirinkimas turi teisę:
7.1.1. keisti Įstatus;
7.1.2. skirti (rinkti) ir atšaukti Valdybos narius, Prezidentą, Generalinį sekretorių, SŠK narius, KŠK narius;
7.1.3. tvirtinti LŠSS metinės veiklos ataskaitas;
7.1.4. tvirtinti LŠSS finansinių ataskaitų rinkinį;
7.1.5. skirti ir atšaukti revizorių (revizijos komisiją), tvirtinti jų (jos) ataskaitą;
7.1.6. priimti ir pašalinti LŠSS narius;
7.1.7. priimti sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;
7.1.8. priimti sprendimą dėl LŠSS pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);
7.1.9. nustatyti ir tvirtinti LŠSS veiklos viziją, strategiją, prioritetus bei tikslus;
7.1.10. priimti kitus sprendimus, jeigu pagal šiuos Įstatus tai nepriskirtina kitų LŠSS organų kompetencijai ir pagal esmę tai nėra Valdybos ar Prezidento funkcijos.
7.2. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja LŠSS nariai, turintys daugiau kaip ½ visų balsų. Visi LŠSS nariai, nepriklausomai nuo jų įnašų dydžių, Susirinkime turi po 1 (vieną) balsą. Susirinkimo sprendimai laikomi priimtais, kai už juos gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už" negu „prieš", išskyrus Susirinkimo sprendimus, nurodytus šių įstatų 7.1.1, 7.1.2, 7.1.6 ir 7.1.8 punktuose. Susirinkimo sprendimai, nurodyti šių įstatų 7.1.1, 7.1.2, 7.1.6 ir 7.1.8 punktuose, priimami ⅘ (keturių penktųjų) Susirinkime dalyvaujančių LŠSS narių balsų dauguma. Sprendimai priimami atviru balsavimu išskyrus slaptą balsavimą, kai renkamas Prezidentas ir Generalinis sekretorius.
7.3. Kasmet per 4 (keturis) mėnesius nuo LŠSS finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis Susirinkimas. Prezidentas ir revizorius (revizijos komisija) eiliniam Susirinkimui privalo pateikti LŠSS finansinių ataskaitų rinkinį bei praėjusių finansinių metų LŠSS veiklos ataskaitą.
7.4. Neeilinis Susirinkimas turi būti sušauktas, jei:
7.4.1. to reikalauja iniciatyvos teisę pagal įstatymus ir / ar šiuos Įstatus turintys subjektai;
7.4.2. LŠSS narių tampa mažiau nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatytas minimalus LŠSS narių skaičius.
7.5. Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi:
7.5.1. daugiau nei 1/2 (viena antroji) visų LŠSS narių;
7.5.2. Valdyba;
7.5.3. Prezidentas;
7.6. Eilinis Susirinkimas šaukiamas Prezidento sprendimu.
7.7. Jei Susirinkimas šių Įstatų numatytais atvejais ir terminais nesušaukiamas Prezidento, jis šaukiamas Valdybos sprendimu.
7.8. Sušaukimo iniciatyvos teisę turintys asmenys gali nuspręsti į Susirinkimą pakviesti svečius.
7.9. Daugiau nei pusė LŠSS narių, pageidaujančių sušaukti Susirinkimą, Prezidentui pateikia paraišką, kurioje privalo nurodyti Susirinkimo sušaukimo priežastis ir tikslus, pateikti pasiūlymus dėl Susirinkimo darbotvarkės, datos, laiko ir vietos bei nurodyti siūlomų sprendimų projektus.
7.10. Pranešimą apie Susirinkimo sušaukimą LŠSS skelbia šiuose Įstatuose nustatyta tvarka likus ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) dienų iki Susirinkimo dienos.
7.11. Pranešime apie Susirinkimą turi būti nurodyta:
7.11.1. LŠSS kodas, pavadinimas ir buveinės adresas;
7.11.2. Susirinkimo data, laikas ir vieta;
7.11.3. Susirinkimo darbotvarkė;
7.11.4. siūlomų Susirinkimo sprendimų projektai.
7.12. Susirinkimo darbotvarkę rengia Prezidentas. Susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma, jei to reikalauja bet kuris iš LŠSS narių ar Valdyba. Pateikti pasiūlymus dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo galima ne vėliau kaip likus 20 (dvidešimt) dienų iki Susirinkimo dienos. Jeigu Susirinkimo darbotvarkėje yra LŠSS organų rinkimo klausimų, LŠSS nariai, turint kandidatų pasiūlymą, teikia jį iš anksto. Siūlymas papildyti darbotvarkę ir/ar kandidatų į LŠSS tam tikrų organų sąrašas ir tokių kandidatų raštiškas sutikimas, gyvenimo aprašymas ir rinkiminė programa turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 20 (dvidešimt) dienų iki Susirinkimo dienos. Šių terminų gali būti nesilaikoma, jei visi LŠSS nariai su tuo raštu sutinka.
7.13. Jei Susirinkimas neįvyksta, šaukiamas pakartotinis Susirinkimas, LŠSS nariams pranešama ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų iki Susirinkimo.

8. Valdyba
8.1. Valdyba yra kolegialus valdymo organas. Valdybą sudaro 10 (dešimt) narių, skiriamų (renkamų) Susirinkimo 4 (keturių) metų kadencijai: 1 (vienas) Valdybos narys yra Prezidentas, 1 (vienas) Valdybos narys yra Generalinis sekretorius, 4 (keturi) Valdybos nariai yra stendinio šaudymo sporto šakos atstovai (SŠK pateikti 4 (keturi) fiziniai asmenys), 4 (keturi) Valdybos nariai yra kulkinio šaudymo sporto šakos atstovai (KŠK pateikti 4 (keturi) fiziniai asmenys). Valdybos darbui vadovauja Susirinkimo išrinktas Prezidentas, kuris kartu yra ir valdybos pirmininkas.
8.2. Valdybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo (taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str.). Netekus nepriekaištingos reputacijos asmuo pašalinamas iš Valdybos narių Įstatų 8.3 punkto numatyta tvarka.
8.3. Kiekvienas Valdybos narys gali atsisakyti pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs Valdybą ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų. Susirinkimas turi teisę atšaukti bet kurį arba visus Valdybos narius bet kuriuo metu esant tam tikrai priežasčiai ar be jos.
8.4. Vietoje atsisakiusių pareigų ar atšauktų pavienių Valdybos narių - stendinio šaudymo sporto šakos ir/arba kulkinio šaudymo sporto šakos atstovų, Valdyba iki veikiančios Valdybos kadencijos pabaigos turi teisę kooptuoti kitą SŠK ir/ar KŠK atitinkamos sporto šakos atstovų (priklausomai kokios šakos atstovas buvo atsisakęs pareigų ar atšauktas) pasiūlytą narį.
8.5. Paskirti Valdybos nariai savo pareigas pradeda eiti pasibaigus Valdybą ar jos narius paskyrusiam Susirinkimui.
8.6. Pareigos Valdybos nariams priskiriamos atskiru Valdybos sprendimu.
8.7. Valdybos nariai savo pareigas eina neatlygintinai.
8.8. Valdyba:
8.8.1. tvirtina Valdybos darbo reglamentą;
8.8.2. svarsto ir analizuoja juridinių asmenų, norinčių tapti LŠSS nariais, prašymus, jei reikalinga, prašo iš jų papildomos informacijos, rekomendacijų, kitų dokumentų, bei kviečia kandidatus į posėdį;
8.8.3. teikia pasiūlymus Susirinkimui priimti naują LŠSS narį;
8.8.4. teikia pasiūlymus Susirinkimui pašalinti atitinkamą narį iš LŠSS;
8.8.5. svarsto ir analizuoja juridinių bei fizinių asmenų, norinčių tapti LŠSS asocijuotais nariais, prašymus, priima dėl jų sprendimus, jei reikalinga, prašo iš jų papildomos informacijos, rekomendacijų, kitų dokumentų;
8.8.6. priima sprendimus dėl asocijuotų narių pašalinimo iš LŠSS;
8.8.7. priima sprendimus dėl LŠSS garbės nario vardo suteikimo ar atšaukimo;
8.8.8. nustato LŠSS nario stojimo ir metinio mokesčio dydžius;
8.8.9. nustato LŠSS asocijuoto nario juridinio asmens bei fizinio asmens įnašo LŠSS dydį;
8.8.10. nustato kitus mokesčius, jų dydžius;
8.8.11. skiria LŠSS nustatytas nuobaudas sportininkams, teisėjams, pareiškėjams, varžybų organizatoriams;
8.8.12. analizuoja ir vertina Prezidento parengtus LŠSS finansinių ataskaitų rinkinio bei veiklos ataskaitos projektus ir pateikia jam savo išvadą/vertinimą ne vėliau kaip likus 35 (trisdešimt penkioms) dienoms iki Susirinkimo;
8.8.13. analizuoja ir vertina Prezidento veiklą, finansinių resursų tvarkymą, valdymo organizavimą, LŠSS finansinės padėties perspektyvas;
8.8.14. sudaro LŠSS Kitus organus, bei tvirtina SŠK bei KŠK pasiūlymus tokius organus sudaryti;
8.8.15. nustato LŠSS turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką;
8.8.16. tvirtina Prezidento parengtą LŠSS biudžetą;
8.8.17. priima sprendimus dėl LŠSS filialų ir atstovybių steigimo bei veiklos nutraukimo, tvirtina jų nuostatus, skiria filialų ir atstovybių valdymo organus;
8.8.18. nustato Generalinio sekretoriaus pareiginį atlyginimą;
8.8.19. nustato LŠSS veiklai reikalingų etatinių darbuotojų skaičių, jų atlyginimo dydį ir pareigines instrukcijas.
8.9. Valdyba sprendimus priima posėdžiuose. Valdybos posėdžius šaukia Prezidentas. Prezidentas privalo sušaukti Valdybos posėdį ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per 3 (tris) mėnesius. Neeilinio posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę taip pat turi ir 1/2 (viena antroji) Valdybos narių.
8.10. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 (viena antroji) Valdybos narių. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių balsų dauguma, išskyrus sprendimą dėl siūlymo šalinti narį iš LŠSS, kuris priimamas 2/3 (dviejų trečiųjų) visų Valdybos narių balsų dauguma. Valdybos narys neturi balsavimo teisės, kai Valdyba sprendžia LŠSS nario, kurio narys yra Valdybos narys, šalinimo iš LŠSS, atsakomybės ar kitus susijusius klausimus. Balsams pasidalijus po lygiai, sprendimą lemia Prezidento balsas.
8.11. Valdybos posėdis gali vykti elektroniniu būdu, kai klausimai pateikiami, svarstomi ir balsuojami elektroniniais laiškais. Posėdžių elektroniniu būdu tvarką nustato Valdyba.

9. Prezidentas
9.1. Prezidentą iš LŠSS narių pateiktų kandidatų renka Susirinkimas 4 (keturių) metų kadencijai. Prezidentas yra vienasmenis LŠSS valdymo organas, kartu yra ir Valdybos narys (valdybos pirmininkas), kuris vadovauja Valdybos darbui.
9.2. Prezidentų gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo (taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str.). Netekus nepriekaištingos reputacijos asmuo pašalinamas iš Prezidento pareigų Įstatų 9.4 punkto numatyta tvarka.
9.3. Išrinktas Prezidentas savo pareigas pradeda eiti pasibaigus jį išrinkusiam Susirinkimui.
9.4. Susirinkimas gali atšaukti Prezidentą nepasibaigus jo kadencijai.
9.5. Prezidentas gali atsistatydinti, pateikęs pranešimą Valdybai ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų.
9.6. Nesant Prezidentui, laikinai Prezidento pareigas eina Valdybos sprendimu paskirtas vienas iš viceprezidentų arba Generalinis sekretorius.
9.7. Prezidentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, Įstatais, Susirinkimų bei Valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (jei tokie sudaromi). Prezidentas eina pareigas visuomeniniais pagrindais. Esant galimybei, Susirinkimo sprendimu, Prezidentui gali būti mokamas darbo užmokestis, kurio mokėjimo dydį ir tvarką nustato Susirinkimas.
9.8. Prezidentas organizuoja ir vykdo LŠSS veiklą, veikia LŠSS vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, įskaitant LŠSS atstovavimą teisme, sudaro visus sandorius LŠSS vardu.
9.9. Prezidentas turi teisę dalyvauti bet kurio LŠSS organo posėdyje.
9.10. Prezidentas privalo:
9.10.1. priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis, skatinti juos ir skirti nuobaudas;
9.10.2. sudaryti darbo sutartį su Generaliniu sekretoriumi;
9.10.3. atsakyti už LŠSS veiklos organizavimą;
9.10.4. šaukti Susirinkimus ir sudaryti jų darbotvarkių projektus;
9.10.5. atsižvelgiant į SŠK ir KŠK pasiūlymus rengti LŠSS biudžeto projektą ir teikti jį Valdybai tvirtinimui;
9.10.6. naudoti LŠSS lėšas šiuose įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;
9.10.7. koordinuoti Valdybos darbą ir jai vadovauti, šaukti Valdybos posėdžius;
9.10.8. koordinuoti LŠSS vykdomus projektus, kontroliuoti jų vykdymo kokybę;
9.10.9. vesti finansinės veiklos apskaitą, kuri atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus;
9.10.10. ne vėliau kaip likus 45 (keturiasdešimt penkioms) dienoms iki eilinio Susirinkimo pateikti Valdybai metinės LŠSS finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos projektus;
9.10.11. teikti Susirinkimui metinį LŠSS finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą kartu su Valdybos išvada/vertinimais;
9.10.12. teikti Juridinių asmenų registrui pranešimus apie LŠSS duomenų pasikeitimus ir reikiamus dokumentus;
9.10.13. pateikti Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą finansinę informaciją apie LŠSS veiklą valstybinėms institucijoms, vykdančioms finansinę kontrolę;
9.10.14. pateikti kitokią Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatytą informaciją apie LŠSS veiklą kompetentingoms kontroliuojančioms institucijoms ir visuomenei.

10. Generalinis sekretorius
10.1. Generalinį sekretorių iš LŠSS narių pateiktų kandidatų renka Susirinkimas 4 (keturių) metų kadencijai. Generalinis sekretorius yra fizinis asmuo, kuris organizuoja ir vykdo LŠSS administracinę veiklą, kartu yra ir Valdybos narys, kuris pavaduoja Prezidentą Valdybos posėdžiuose.
10.2. Išrinktas Generalinis sekretorius savo pareigas pradeda eiti pasibaigus jį išrinkusiam Susirinkimui.
10.3. Susirinkimas gali atšaukti Generalinį sekretorių nepasibaigus jo kadencijai.
10.4. Generalinis sekretorius gali atsistatydinti, pateikęs pranešimą Valdybai ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų.
10.5. Nesant Generaliniam sekretoriui, laikinai Generalinio sekretoriaus pareigas eina Valdybos sprendimu paskirtas vienas iš viceprezidentų arba kitas SŠK ar KŠK pasiūlytas kandidatas.
10.6. Generalinio sekretoriaus pareiginį atlyginimą nustato Valdyba, darbo sutartį sudaro Prezidentas.
10.7. Generalinis sekretorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, Įstatais, Susirinkimo sprendimais, Valdybos sprendimais, Prezidento įsakymais ir pareiginiais nuostatais (jei tokie sudaromi).
10.8. Generalinis sekretorius turi teisę dalyvauti bet kurio LŠSS organo posėdyje.
10.9. Generalinis sekretorius:
10.9.1. padeda Prezidentui organizuoti kasdieninę LŠSS veiklą;
10.9.2. stebi Įstatų, Susirinkimų nutarimų laikymąsi ir apie pažeidimus informuoja Prezidentą, Valdybą, revizorių (revizijos komisiją);
10.9.3. teikia pranešimus LŠSS nariams apie Susirinkimo sušaukimą;
10.9.4. įgyvendina Susirinkimų sprendimus;
10.9.5. veda LŠSS narių apskaitą;
10.9.6. administruoja LŠSS narių, LŠSS asocijuotų narių mokesčių surinkimą;
10.9.7. skelbia LŠSS patvirtintus dokumentus;
10.9.8. atsako už susirašinėjimą LŠSS vardu su fiziniais ir juridiniais asmenimis;
10.9.9. atsako už LŠSS raštvedybą.

11. SŠK
11.1. SŠK yra kolegialus LŠSS organas. SŠK sudaro 4 (keturi) nariai - fiziniai asmenys, skiriami Susirinkimo 4 (keturių) metų kadencijai. Šių narių kandidatūras pateikia Susirinkime dalyvaujantys stendinio šaudymo sporto šakai atstovaujantys LŠSS nariai, kurie sprendimą (dėl siūlomų kandidatų) priima paprasta susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma. SŠK nariai iš savo tarpo renka SŠK pirmininką, kurio pagrindinė funkcija - koordinuoti SŠK veiklą. SŠK pirmininkas turi viceprezidento statusą.
11.2. SŠK narys kartu gali būti ir Valdybos narys.
11.3. Kiekvienas SŠK narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs SŠK ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų. Susirinkimas turi teisę atšaukti bet kurį arba visus SŠK narius bet kuriuo metu esant tam tikroms priežastims ar nesant jų.
11.4. Vietoje atsisakiusių pareigų ar atšauktų pavienių SŠK narių, SŠK iki veikiančios SŠK kadencijos pabaigos turi teisę kooptuoti kitą narį iš stendinio šaudymo sporto šakai atstovaujančių LŠSS narių pateiktų kandidatų.
11.5. Paskirti SŠK nariai savo pareigas pradeda eiti pasibaigus SŠK ar jos narius paskyrusiam Susirinkimui.
11.6. Pareigos SŠK nariams priskiriamos atskiru SŠK sprendimu.
11.7. SŠK:
11.7.1. tvirtina SŠK darbo reglamentą;
11.7.2. kontroliuoja, ar LŠSS veikla nenukrypsta nuo šių Įstatų ir jose nurodytų LŠSS veiklos tikslų;
11.7.3. teikia siūlymus, rekomendacijas kitiems LŠSS organams;
11.7.4. iš savo narių tarpo renka SŠK pirmininką;
11.7.5. teikia Susirinkimui 4 (keturis) stendinio šaudymo sporto šakos atstovus į Valdybą;
11.7.6. teikia stendinio sporto šakos atstovą į Valdybą, vietoj atsistatydinusio arba atšaukto atstovo.
11.8. SŠK savo kompetencijos - stendinio šaudymo sporto šakos - ribose:
11.8.1. teikia pasiūlymus šaudymo sporto raidos ir specialistų kvalifikacijos kėlimo klausimais;
11.8.2. rengia taisyklių ir varžybų nuostatų bei jų pakeitimų projektus;
11.8.3. parenka trenerius darbui su rinktinėmis sportinėse stovyklose ir išvykoms į varžybas;
11.8.4. tvarko teisėjų darbo apskaitą, sudaro geriausių teisėjų sąrašus, teikia kandidatus įgyti teisėjų kvalifikacines kategorijas;
11.8.5. teikia rinktinės sudėtį atstovauti Lietuvos šaudymo sportui olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose ir kitose svarbiausiose tarptautinėse sporto varžybose;
11.8.6. rengia reitingų normas ir reglamentus;
11.8.7. rengia kitus šaudymo sportą reglamentuojančius dokumentus;
11.8.8. atsižvelgiant į sporto klubų, jų narių, taip pat sportininkų, trenerių, teisėjų, kitų specialistų ir sporto veiklos organizatorių interesus administruoja šaudymo sporto veiklą;
11.8.9. rengia šaudymo sporto kalendorių;
11.8.10. vertina atitikimą varžybų organizavimo priimtiems nuostatams, organizatoriaus darbą ir sportininkų bei teisėjų veiklą;
11.8.11. teikia pasiūlymus dėl šaudymo skyriaus biudžeto paskirstymo;
11.8.12. teikia pasiūlymus LŠSS Kitų organų sudarymui.
11.9. SŠK sprendimus priima posėdžiuose, posėdžiai turi būti protokoluojami. Posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi SŠK pirmininkas bei daugiau kaip ½ SŠK narių.
11.10. SŠK posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip ½ SŠK narių. Spendimai priimami posėdyje dalyvaujančių SŠK narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, sprendimą lemia SŠK viceprezidento balsas.
11.11. SŠK posėdis gali vykti elektroniniu būdu, kai klausimai pateikiami, svarstomi ir balsuojami elektroniniu būdu. Posėdžių elektroninėje erdvėje tvarką nustato Valdyba.
11.12. SŠK posėdžiuose be balso teisės turi teisę dalyvauti Prezidentas ir Generalinis sekretorius ex officio.

12. KŠK
12.1. KŠK yra kolegialus LŠSS organas. KŠK sudaro 4 (keturi) nariai - fiziniai asmenys, skiriami Susirinkimo 4 (keturių) metų kadencijai. Šių narių kandidatūras pateikia Susirinkime dalyvaujantys kulkinio šaudymo sporto šakai atstovaujantys LŠSS nariai, kurie sprendimą (dėl siūlomų kandidatų) priima paprasta susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma. KŠK nariai iš savo tarpo renka KŠK pirmininką, kurio pagrindinė funkcija - koordinuoti KŠK veiklą. KŠK pirmininkas turi viceprezidento statusą.
12.2. KŠK narys kartu gali būti ir Valdybos narys.
12.3. Kiekvienas KŠK narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs KŠK ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų. Susirinkimas turi teisę atšaukti bet kurį arba visus KŠK narius bet kuriuo metu esant tam tikroms priežastims ar nesant jų.
12.4. Vietoje atsisakiusių pareigų ar atšauktų pavienių KŠK narių, KŠK iki veikiančios KŠK kadencijos pabaigos turi teisę kooptuoti kitą narį iš kulkinio šaudymo sporto šakai atstovaujančių LŠSS narių pateiktų kandidatų.
12.5. Paskirti KŠK nariai savo pareigas pradeda eiti pasibaigus KŠK ar jos narius paskyrusiam Susirinkimui.
12.6. Pareigos KŠK nariams priskiriamos atskiru KŠK sprendimu.
12.7. KŠK:
12.7.1. tvirtina KŠK darbo reglamentą;
12.7.2. kontroliuoja, ar LŠSS veikla nenukrypsta nuo šių įstatų ir jose nurodytų LŠSS veiklos tikslų;
12.7.3. teikia siūlymus, rekomendacijas kitiems LŠSS organams;
12.7.4. iš savo narių tarpo renka KŠK pirmininką;
12.7.5. teikia Susirinkimui 4 (keturis) kulkinio šaudymo sporto šakos atstovus į Valdybą;
12.7.6. teikia kulkinio šaudymo sporto šakos atstovą į Valdybą, vietoj atsistatydinusio arba atšaukto atstovo.
12.8. KŠK savo kompetencijos - kulkinio šaudymo sporto šakos - ribose:
12.8.1. teikia pasiūlymus šaudymo sporto raidos ir specialistų kvalifikacijos kėlimo klausimais;
12.8.2. rengia taisyklių ir varžybų nuostatų bei jų pakeitimų projektus;
12.8.3. parenka trenerius darbui su rinktinėmis sportinėse stovyklose ir išvykoms į varžybas;
12.8.4. tvarko teisėjų darbo apskaitą, sudaro geriausių teisėjų sąrašus, teikia kandidatus įgyti teisėjų kvalifikacines kategorijas;
12.8.5. teikia rinktinės sudėtį atstovauti Lietuvos šaudymo sportui olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose ir kitose svarbiausiose tarptautinėse sporto varžybose;
12.8.6. rengia reitingų normas ir reglamentus;
12.8.7. rengia kitus šaudymo sportą reglamentuojančius dokumentus;
12.8.8. atsižvelgiant į sporto klubų, jų narių, taip pat sportininkų, trenerių, teisėjų, kitų specialistų ir sporto veiklos organizatorių interesus administruoja šaudymo sporto veiklą;
12.8.9. rengia šaudymo sporto kalendorių;
12.8.10. vertina atitikimą varžybų organizavimo priimtiems nuostatams, organizatoriaus darbą ir sportininkų bei teisėjų veiklą;
12.8.11. teikia pasiūlymus dėl šaudymo skyriaus biudžeto paskirstymo;
12.8.12. teikia pasiūlymus LŠSS Kitiems organams sudaryti.
12.9. KŠK sprendimus priima posėdžiuose, posėdžiai turi būti protokoluojami. Posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi KŠK pirmininkas, daugiau kaip 1/2 (viena antroji) KŠK narių.
12.10. KŠK posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 (viena antroji) KŠK narių. Spendimai priimami posėdyje dalyvaujančių KŠK narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, sprendimą lemia KŠK viceprezidento balsas.
12.11. KŠK posėdis gali vykti elektroniniu būdu, kai klausimai pateikiami, svarstomi ir balsuojami elektroniniu būdu. Posėdžių elektroninėje erdvėje tvarką nustato Valdyba.
12.12. KŠK posėdžiuose be balso teisės turi teisę dalyvauti Prezidentas ir Generalinis sekretorius ex officio.

13. LŠSS filialai ir atstovybės
13.1. LŠSS filialai ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama Valdybos sprendimu. LŠSS filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.
13.2. Valdyba, priėmusi sprendimą steigti LŠSS filialą ar atstovybę, tvirtina filialo ar atstovybės nuostatus, kuriuose inter alia nurodomi LŠSS filialo ar atstovybės veiklos tikslai ir įgaliojimai, bei skiria filialo ar atstovybės valdymo organus.

14. LŠSS dokumentų pateikimo nariams tvarka
14.1. LŠSS dokumentai ir kita informacija apie LŠSS veiklą pateikiama nariams susipažinti ir gauti fotokopijas LŠSS buveinėje.
14.2. Šių įstatų 14.1 punkte nurodytų dokumentų ir kitos informacijos kopijos nariams pateikiamos atlygintinai, tačiau mokestis negali viršyti dokumentų ir kitos informacijos pateikimo išlaidų.

15. LŠSS pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka
15.1. LŠSS pranešimai ir informacija nariams siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai. Skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalai nedelsiant išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai.
15.2. LŠSS oficialūs pranešimai ir skelbimai, kuriuose talpinama vieša oficiali informacija, yra skelbiama VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai" bei LŠSS internetiniame puslapyje www.shooting.lt.
15.3. Prezidentas atsako už pranešimų išsiuntimą (paskelbimą, pateikimą) laiku.

16. LŠSS lėšų ir pajamų naudojimo bei LŠSS veiklos kontrolės tvarka
16.1. LŠSS turtas ir lėšos yra naudojamos LŠSS tikslams įgyvendinti. LŠSS turto ir lėšų naudojimo apribojimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. LŠSS veiklos pasibaigimo atveju LŠSS turtas ir lėšos skirstomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
16.2. Susirinkimui nusprendus, Susirinkimas LŠSS veiklai patikrinti skiria revizorių (revizijos komisiją). Revizorius (revizijos komisija) renkamas (renkama) iš LŠSS narių pateiktų kandidatų. Revizorius (revizijos komisijos narys) negali būti kartu ir Prezidentu arba Generaliniu sekretoriumi.

17. LŠSS įstatų keitimo tvarka
17.1. Įstatai gali būti keičiami Susirinkimo sprendimu, priimtu 4/5 (keturių penktųjų) Susirinkime dalyvaujančių LŠSS narių balsų dauguma. Susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Įstatus, pakeistus Įstatus pasirašo Prezidentas ar Susirinkimo įgaliotas asmuo.
17.2. Šie Įstatai surašyti 3 (trimis) vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, iš kurių vienas yra paliekamas notaro archyve.

18. Ginčų nagrinėjimas
18.1. LŠSS nariai, LŠSS asocijuoti nariai, LŠSS narių nariai, sporto klubai, oficialūs asmenys bet kokį su nacionaliniais reikalais susijusį ginčą, kylantį dėl LŠSS įstatų, LŠSS valdymo organų sprendimų, LŠSS taisyklių ar kitų dokumentų spręs Vilniaus komercinio arbitražo teisme (VKAT), nesikreipiant į bendrosios kompetencijos teismą, pagal šio teismo patvirtintą ginčų, kylančių iš sporto teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Ginčai bus sprendžiami Vilniuje. Arbitrų skaičius bus 3 (trys).
18.2. Šiuose Įstatuose neaptarti, LŠSS veiklos klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatai patvirtinti 2015 m. liepos 8 dieną Lietuvos šaudymo sporto sąjungos narių ataskaitinio rinkiminio suvažiavimo metu. Įstatai pasirašyti 2015 m. liepos 8 dieną, Vilniuje.

____________________________________________________________

 

2016-07-28
Liepos 28 d.
Rimo Navicko gimtadienis
Plačiau
2016-07-27
Liepos 27 d.
Lino Bernoto gimtadienis
Plačiau
2016-07-20
Liepos 20 d.
Vidos Ajutytės, Jaroslavo Suchovejaus ir Rasidos Kovalskos gimtadienis
Plačiau
2016-07-19
Liepos 19 d.
Ričardo Tarbūno gimtadienis
Plačiau
2016-07-13
Liepos 13 d.
Virginijos Pabalienės gimtadienis
Plačiau
2016-07-09
Liepos 9 d.
Edvino Kosarevo gimtadienis
Plačiau
Atgal Į viršų Spausdinimo versija
Sprendimas: UAB Interneto svetainiu dizainas